Adrijos jūra

Ãdrijos jra (it. Mare Adriatico, kroat. Jadransko more, slovėn. Jadransko morje, Jadran, alb. Deti Adriatik), Viduržemio jūros dalis tarp Apeninų ir Balkanų pusiasalių. Skalauja Italijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Albanijos krantus. Plotas 132 000 km², ilgis 796 km, didžiausias plotis 222 kilometrai. Didžiausias gylis 1230 metrų. Otranto sąsiauriu jungiasi su Jonijos jūra. Šiaurės vakariniai ir pietvakariniai krantai žemi, kai kur lagūniniai, šiauriniai ir šiaurės rytiniai – dalmatiški. Daug salų (didžiausios – Krkas, Cresas, Bračas, Korčula, Hvaras). Didžiausios įlankos: Venecijos įlanka, Triesto įlanka, Kvarnerio, Manfredonijos. Adrijos jūros dubuma gilėja iš šiaurės vakarų į pietryčius; gylis šiaurėje – 20–65 m, viduryje – 100–170 m, pietryčiuose – iki 1230 metrų. Į Adrijos jūrą įteka Po. Vandens temperatūra (paviršiuje) vasarį šiaurėje – 7, pietuose – 14, rugpjūtį – 24–26 °C. Druskingumas nuo 4–5 ‰ ties Po žiotimis iki 38,5 ‰ pietuose.

Adrijos jūra

Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje

Išilgai krantų prieš laikrodžio rodyklę teka srovė. Potvyniai mišrūs, jų didžiausias aukštis 1,2 m (šiaurėje). Sugaunama sardinių, tunų, skumbriažuvių. Šelfe yra naftos ir dujų. Svarbiausi uostai: Triestas, Venecija, Ravenna, Ancona, Bari (Italijoje), Rijeka, Splitas (Kroatijoje), Durrësas, Vlorë (Albanijoje). Kurortai (Rimini, Ancona).

2403