advokatūrà, valstybės advokatai, jų organizacinė struktūra.
Pagrindinės funkcijos ir susivienijimai
Advokatūros pagrindinės funkcijos – užtikrinti teisę į gynybą ir teikti teisinę pagalbą. Pagal valstybės administracinę teritorinę struktūrą advokatai gali vienytis į įvairias organizacijas (asociacijas, kolegijas, sąjungas), kurių tikslas – nustatyti ir aptarti bendruosius advokatų profesinės veiklos principus, ginti advokatų nepriklausomumą, savarankiškumą, tvarkyti profesinius reikalus.
Prancūzijoje toks susivienijimas yra advokatų asociacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienos valstijos advokatai turi savo asociacijas, kurios sudaro Amerikos advokatų asociaciją. Didžiojoje Britanijoje kiekvienos kategorijos advokatai (baristeris, solisitorius) turi savo korporacijas.
Advokatūra Lietuvoje
Lietuvoje advokatūra atsirado 16 amžiuje. Rusijos imperijoje (ir Lietuvoje) 1864–74 buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų tarybos. Nuo 1874 advokatams vadovavo apygardų teismai.
Lietuvos Respublikoje prisiekusiesiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba, įkurta 1920.
SSRS okupavus Lietuvą advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros 1939 nuostatus. 1961 priimti LSSR advokatūros nuostatai, keisti 1980. Nuo 1998 advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (pakeistas 2004).
Advokatūros veiklai organizuoti advokatai kasmet renkasi į susirinkimą ar konferenciją, renka Advokatų tarybos narius ir jos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės teismo 3 narius.
Nuo 1992 Lietuvos advokatūra yra Tarptautinės advokatų asociacijos (International Bar Association, IBA), nuo 2004 – Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų tarybos (The Council of Bars and Law Societies of European Union, CCBE) narė.
2020 pradžioje Lietuvos advokatūra vienijo daugiau kaip 2245 advokatus.
2271