Adžãrija (gruzinų k. Ačara), Adžãrijos Autonòminė Respùblika, yra Sakartvelo pietvakariuose, prie Juodosios jūros. Pietuose ribojasi su Turkija. Plotas 2900 km2. 386 000 gyventojų (2001). Sostinė – Batumi (143 800 gyventojų; 2001). Gyvena gruzinai (83 %, daugiausia adžarai), rusai (9 %), armėnai (4 %), graikai (2 %). Gyventojų vidutinis tankis 133 žm./km2. Tankiausiai gyvenama pajūryje. Miesto gyventojų 47 %. Adžarija suskirstyta į 5 rajonus (Keda, Chelvačauri, Chulas, Kobuleti, Šuachevi).
Didesnioji paviršiaus dalis – Mažojo Kaukazo kalnagūbriai: šiaurėje – Meschetijos (Sakornijos kalnas, 1755 m), Turkijos pasienyje – Šavšeto (Chevos kalnas, 2812 m), rytuose – Arsijano (Goderdzi perėja, 2025 metrai). Kranto linija nelabai vingiuota; platūs paplūdimiai. Pajūryje yra siaura žemuma, šiaurėje pereinanti į Kolchidės žemumą. Tarp jos ir Meschetijos kalnagūbrio šakų – kalvoti priekalniai. Klimatas šiltas, drėgnas, pajūryje – subtropinis, kalnuose – vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje 4–6 °C, kalnuose nuo 2 °C iki –2 °C, liepos atitinkamai 20–23 °C, 16–20 °C. Žemumose ir kalnų vakariniuose šlaituose per metus iškrinta 2400–2800 mm kritulių, rytinėje dalyje – 1400–1800 mm, centriniuose slėniuose – 1000–1400 milimetrų. Upės sraunios ir vandeningos, įteka į Juodąją jūrą. Ilgiausia – Čoruchas (Adžarijoje tik jo žemupys Čorochas); jo intakas Adžarisckali teka per visą Adžariją. Dirvožemiai žemumose aliuviniai ir pelkiniai, priekalniuose raudonžemiai, kalnuose ir jų slėniuose kalnų miškų rudžemiai. Miškingumas apie 50 %. Šiaurės vakaruose, iki 500–600 m aukščio, auga plačialapiai miškai (vyrauja kaštonai su lianų, lauravyšnių, rododendrų pomiškiu), 500–1500 m aukštyje – mišrieji bukų, kėnių, eglių miškai, 1800–2000 m aukštyje – tankūs krūmynai, aukščiau kaip 2000 m – subalpinės ir alpinės pievos. Kalnų miškuose veisiasi lokiai, šernai, lūšys, priekalniuose – šakalai, upėse – šapalai, rainės, upėtakiai, lašišos. Kintriši ir Ciskari rezervatai.
Yra vario rūdos telkinių. Maisto (arbatos, vyno, tabako, eterinių aliejų, konservų), lengvoji, medienos apdirbimo pramonė. Didžiausias pramonės centras – Batumi (laivų statyba, naftos perdirbimas, mašinų gamyba, maisto pramonės įrenginių, elektrotechnikos gaminių įmonės). Hidroelektrinė. Auginama arbatmedžiai, citrusiniai augalai (daugiau kaip 1/2 Sakartvelo citrusų derliaus), tabakai, kukurūzai. Vynmedynai. Turizmas. Pajūrio kurortai: Batumi, Kobuleti, Cichisdzyri, Žaliasis Kyšulys, Machindžauri. Pajūriu nutiestas elektrifikuotas Samtredijos–Batumi geležinkelis; Novorossijsko–Batumi plentas, naftotiekis iš Azerbaidžano. Batumi jūrų, oro uostas.
-Ajaria; -Adjaria; -Achara
3061