Adžãrijos istòrija
Ikivalstybiniai ir senovės laikai
Adžarijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. 6–4 a. pr. Kr. priklausė Kolchidės karalystei, vėliau Iberijai. 4–8 a. Lazikos dalis. 4 a. įvesta krikščionybė.
Viduriniai amžiai
8 a. su visa Lazika pakliuvo į Bizantijos priklausomybę. 9 a. priklausė Tao-Klardžetijai, nuo 10 a. pabaigos – suvienytai Sakartvelo valstybei. 11–13 a. nukentėjo nuo seldžiukų ir mongolų antplūdžių. 14 a.–16 a. pradžioje buvo Gurijos kunigaikštystės dalis.
12 a. akmens tiltas Machuncetyje (30 km nuo Batumi)
Batumi uostas (aliejus, 1881, dailininkas Levas Lagorio, Orenburgo dailės muziejus)
Naujieji laikai
Nuo 16 a. antros pusės Adžariją valdė turkai, kurie vykdė prievartinio nutautinimo politiką. Adžarai dažnai sukildavo (1680, 1685, 1697, 1744, 1819, 1856); tuo naudojosi į Užkaukazę besiveržianti Rusija. Po 1877–78 karo su Turkija ji prisijungė Adžariją. Nuo 19 a. pabaigos stiprėjo adžarų tautinė savimonė.
Adžarija 20–21 amžiuje
Žlugus Rusijos imperijai (1917) prasidėjo kova dėl dominavimo regione. 1918–21 Adžariją buvo užėmusios Turkijos, Didžiosios Britanijos, Sakartvelo kariuomenės. 1921 03 18 Batumyje Rusijos bolševikų pastangomis paskelbta sovietų valdžia. Sudaryta Adžarijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įėjo į Sakartvelo Sovietų Socialistinės Respublikos sudėtį. 1922–36 Adžarija kartu su visu Sakartvelu priklausė Užkaukazės Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai. 1991 04 atkūrus Sakartvelo nepriklausomybę Adžarija formaliai liko Sakartvele, bet, vadovaujama Aslano Abašidzės, nuolat stiprino savo autonomiją ir ilgainiui tapo pusiau nepriklausoma respublika (2000 Sakartvelo konstitucijoje buvo įtvirtintas ypatingas Adžarijos teisinis statusas). 2004 04 Sakartvelas įvedė Adžarijoje tiesioginį prezidentinį valdymą, 2004 05 Aslanas Abašidze atsistatydino ir išvyko į Maskvą. Priėmus 2005 07 05 konstitucinį įstatymą Ažarijos autonominė respublika tapo visiškai pavaldi centrinei Sakartvelo valdžiai.
1477