adžornameñtas (it. aggiornamento < aggiornare – pritaikyti šiandienai), Katalikų Bažnyčios veiklos pritaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Terminą pirmą kartą pavartojo popiežius Jonas XXIII. Adžornamento klausimas iškeltas Vatikano II susirinkime (1962–65). Jame buvo svarstoma, kaip išvengti Katalikų Bažnyčios mokymo ir naujųjų mokslo laimėjimų priešpriešos, kaip Bažnyčios mokymą padaryti suprantamesnį. Po Vatikano II susirinkimo reformuota liturgija, apeigos, bažnytinė hierarchija, dvasininkų rengimas, plačiau naudojamas Šventasis Raštas, gimtoji kalba, atsižvelgiama į tautinius papročius, labiau toleruojamos kitos Bažnyčios.
47