aerofònai (aero… + gr. phōnē – garsas), muzikos instrumentų rūšis. Muzikos garsus sukelia akustinė sistema, sudaryta iš virpesių šaltinio bei oro, virpančio instrumento korpuso (rezonatoriaus) ertmėje (pučiamieji aerofonai) arba šalia jo (laisvieji aerofonai).
Pučiamųjų aerofonų rūšys
Pagal virpesių šaltinio tipą ir garso susidarymo būdą pučiamieji aerofonai skirstomi į švilpiamuosius (fleitos, skudučiai; virpa vadinamasis oro liežuvėlis – oro srautas, atsimušantis į instrumento angos briauną), liežuvėlinius (klarnetas, obojus; virpa viengubas arba dvigubas liežuvėlis), lūpinius (trombonas, daudytė; orą virpina pūtiko lūpos, priglaustos prie pūstuko), švilpiamuosius liežuvėlinius (vargonai). Pagal konstrukciją švilpiamieji aerofonai dar būna skersiniai (fleita, švilpa) ir išilginiai (lamzdelis). Simfoninio orkestro pučiamieji aerofonai dar vadinami mediniais (fleitos, obojaus, klarneto, fagoto šeimos) ir metaliniais (valtornos, trimito, sakshorno, trombono šeimos, tūba, helikonas).
Pučiamųjų aerofonų sandara, išgaunamas garsas
Pučiamųjų aerofonų korpuso ertmė turi indo (okarina, molinukas), cilindrinio vamzdžio (klarnetas), kūgiškai platėjančio vamzdžio (obojus), kūgiškai siaurėjančio vamzdžio (senoji išilginė fleita), stačiakampio vamzdžio (vargonų labialiniai vamzdžiai) pavidalą; korpusas būna tiesus (fleita), panašus į puslankį (ožragis), bangą (Azijos trimitas), pypkę (saksofonas), elipsoidą (kornetas), serpentiną (serpentas), apskritimą (fliugelhornas), pjautuvą (basethornas), su dangstomomis skylutėmis arba be jų (vadinamieji natūralieji pučiamieji aerofonai). Būna sudaryti iš vieno vamzdžio (fleita), vamzdžių rinkinio (skudučiai), vamzdžių junginio (Pano fleita), vamzdžių ryšulio (Afrikos ir Okeanijos Pano fleitos). Oras į instrumentą pučiamas burna, dumplėmis (vargonai), nosimi (nosinės fleitos); kai kada oras siurbiamas (komių išilginė fleita). Garso aukštį lemia instrumento rezonatoriaus matmuo (jis reguliuojamas pirštais arba vožtuvėliais dangstomomis skylutėmis, slankikliais), pūtimo jėga ir būdas. Kuo didesnis rezonatorius, tuo žemesnis garsas. Tembras (garso spektras), garsumas priklauso nuo pūtimo jėgos ir būdo (ambušiūro), rezonatoriaus menzūros, formos, dusliklių, liežuvėlio tipo. Kuo mažesnė menzūra, tuo ryškesni aukšti obertonai.
Laisvieji aerofonai
Pagal garso sudarymo būdą laisvieji aerofonai skirstomi į sūkurinius (sukutis, ūkas, brūklys; muzikos instrumentas sukamas apie savo ašį), skrodžiamuosius (botagas, kardo geležtė; instrumentas skrodžia orą), sprogstamuosius (pūslė, petarda; instrumentas sprogsta), pučiamuosius liežuvėlinius (žolinė, tošelė; liežuvėlis virpina orą ne vamzdyje). Sprogstamųjų laisvųjų aerofonų korpusas būna tuščiaviduris (pripildytas dujų, skysčių). Laisvųjų aerofonų garso aukštis, garsumas ir tembras priklauso nuo instrumento medžiagos tankio, matmenų, masės, virpesių tipo, vietos ir amplitudės.
pučiamieji aerofonai, laisvieji aerofonai
L: V. Žilius Pučiamųjų orkestro instrumentai Vilnius 1956; S. Paliulis Lietuvių liaudies instrumentinė muzika: Pučiamieji instrumentai Vilnius 1959; A. Baines Woodwind Instruments and Their History London 31967; A. Baines Brass Instruments: Their History and Development London 21980; L. G. Langwill An Index of Musical Wind-instrument Makers Edinburgh 61980; P. T. Young 2500 Historical Woodwind Instruments: an Inventory of the Major Collections New York 1982.
1352