aeroklimatològija (aero… + klimatologija), klimatologijos šaka. Tiria laisvosios atmosferos klimatą: temperatūros, slėgio, drėgmės, debesuotumo ir kitų meteorologinių elementų teritorinį ir vertikalųjį pasiskirstymą laisvojoje atmosferoje (iki 60–80 km aukščio), to pasiskirstymo dėsningumą, metinį, sezoninį ir paros kitimą, jo fizikines priežastis. Meteorologiniai elementai matuojami radiozondais ir kitais aerologiniais prietaisais. Pagal aeroklimatologinių tyrimų duomenis sudaromi trimačiai bendrosios atmosferos cirkuliacijos modeliai bei meteorologinių elementų pasiskirstymo įvairiuose aukščiuose žemėlapiai.
Lietuvoje aeroklimatologijos tyrimus atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra ir Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektorius. Pagal aerologinio zondavimo duomenis tiriama oro temperatūros svyravimai laisvojoje atmosferoje, temperatūros inversijų pasikartojimas, intensyvumas, galingumas, vertikalusis atmosferos maišymasis ir jo įtaka atmosferos teršalų išsisklaidymui, aukštuminių slėnių ir gūbrių išsidėstymas Atlanto–Europos sektoriuje bei jų įtaka ilgalaikių orų anomalijų formavimuisi Baltijos jūros regione.
1163