aerometòdai (aero… + metodas), distánciniai metòdai, Žemės geografinės sferos fizinių savybių ir reiškinių tyrimo ir kartografavimo iš skraidymo aparatų būdai. Aerometodais galima įvertinti tiriamų objektų regioninius ypatumus, kurie išryškėja iš didelių atstumų. Pagal naudojamos aparatūros rūšį bei tiriamąją elektromagnetinių bangų spektro dalį skiriami fotografiniai ir nefotografiniai aerometodai.
Fotografiniai aerometodai atliekami fiksuojant (fotografuojant) nuo Žemės paviršiaus atsispindėjusį regimąjį ir artimąjį infraraudonąjį elektromagnetinių bangų spektrą. Fotografuojama specialia daugiakanale fotoaparatūra, rečiau teleaparatūra. Pagal fotografavimo aukštį skiriama aerofotografinė nuotrauka ir kosminė nuotrauka (fotografuojama iš kosminės erdvės). Gaunamos panchromatinės (nespalvotos), spektrinės zoninės ir daugiazoninės (spalvotos) aerofotografinės nuotraukos.
Pagrindiniai nefotografiniai aerometodai yra skenavimas ir radiolokacija. Skenuojant fiksuojama vidutinė ir tolimoji infraraudonosios elektromagnetinių bangų spektro dalys. Gaunamos 6–166 spektrinės zonos (kanalai) – skaitmeniniai paviršiaus vaizdai, kurie apdorojami kompiuteriais. Radiolokacijos metu fiksuojamas nuo Žemės paviršiaus atsispindėjęs radijo bangų srautas, prieš tai siųstuvu perduotas į tiriamąjį paviršių.
Aerometodai būna pasyvūs – fiksuoja atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus arba jo spinduliuojamą energiją (fotografavimas ir skenavimas) ir aktyvūs – fiksuoja grįžtamąjį spinduliavimą, prieš tai objektus apšvitinus (radiolokacija).
Aerometodai taikomi topografijoje, geologijoje, geografijoje, miškotvarkoje, žemėtvarkoje.
-Fotografiniai aerometodai; -nefotografiniai aerometodai
2271