Afganistãno dail
taurė iš Begramo lobio (stiklas, dekoruotas mitologines ir gladiatorių scenas vaizduojačia tapyba, 1–3 a., Guimet muziejus Paryžiuje)
Afganistano dailės raidai turėjo įtakos kaimyninių tautų (Persijos, Indijos, Vidurinės Azijos šalių) kultūra, nuo 3 a. pr. Kr. – helenistinis menas, vėliau budizmas ir islamas. Seniausios dailės liekanos yra iš ketvirto–antro tūkstantmečio prieš Kristų (Badachšano uolų piešiniai, dažyta keramika). Helenistinės kultūros įtaka labiausiai pasireiškė Graikų‑Baktrų karalystės (apie 246 –apie 135 pr. Kr.) ir Kušanų valstybės (1 a. pr. Kr. pabaiga–5 a. po Kr.) gyvavimo metais. Bagramo mieste rasta skulptūrų, smulkiosios plastikos (monetos su reljefais), ypač daug taikomosios dekoratyvinės dailės (gipso lipdinių, raižyto stiklo, kaulo, dekoratyvinės tapybos, indų), tapybos kūrinių.
Įsitvirtinus budizmui pakito kūrinių tematika ir stilius. Bagramo ir aplinkiniuose architektūros kompleksuose (Šotorako vienuolynas, Haddos ansamblis prie Džalalabado), stupose išliko ankstyvojo budizmo laikotarpio religinės tematikos skulptūrų; jos realistinių, antikinėms artimų formų. 4–7 a. skulptūrų (didžiulės Budos statulos; talibų susprogdintos 2001), skulptūrinio dekoro, sienų tapybos išliko Bamiano ir Fundukistano vienuolynuose. Kūrinių forma paveikta skirtingų kultūrų. 7–8 a. budizmą pakeitus islamui dailė įgavo dekoratyvinį pobūdį. Statiniai buvo puošiami ornamentinėmis mozaikomis, kartais tapyba, reljefais. Liekanų rasta prie Laškar Gaho, Gaznevidų (Gazni) rūmuose (11 a.); ypač išraiškingai dekoruoti Bagramo bokštas, minaretas prie Džamo (12–13 amžius). Su architektūra susijusi dekoratyvinė dailė suklestėjo 15 amžiuje. Rūmų, sakralinių statinių išorė ir vidus buvo gausiai puošiami ornamentinėmis mozaikomis, stiuko reljefais. Jie įvairių sudėtingų raštų, spalvingi.
Bamiano vienuolyno sienų tapybos fragmentas (5 a.)
Budos galva (stiukas, dažų likučiai, 5–6 a., manoma, iš Haddos, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
miniatiūra iš Herato (Navoji poemos Iskandero siena iliustracija, Nacionalinė biblioteka Paryžiuje)
Viduramžių Afganistano dailėje vyravo miniatiūrų tapyba, dariusi įtaką Vidurinės Azijos miniatiūrų tapybos raidai. 15 a. meniškumu išsiskiria Herato miniatiūros mokykla. K. Behzado, Kasimo Ali knygų iliustracijos‑miniatiūros, didikų portretai pasižymi vaizdo tikroviškumu, spalvingumu, piešinio grakštumu, dekoratyvumu. 15 a. antroje pusėje atsirado molbertinės miniatiūros kūrinių, vaizduojančių rūmų, miesto buities scenas. Nuo seniausių laikų plėtota taikomoji, dekoratyvinė dailė labiausiai suklestėjo viduramžiais. Dailieji metalo dirbiniai iš Herato, Kandaharo (padėklai, dubenys, ąsočiai, ginklai) gausiai ornamentuoti kalstymu, raižymu, inkrustacija. Medžio drožiniais puošta pastatų dalys, buities reikmenys. Austi augalinių ir geometrinių raštų šilkiniai bei vilnoniai kilimai.
20 a. pradėjo formuotis Afganistano nacionalinės dailės mokykla. Jos pradininkas – tapytojas G. Mohammadas, 1921 Kabule įsteigęs pirmąją meno mokyklą (vėliau jos įsteigtos Kandahare, Herate). Daugiausia buvo plėtojama realistinės krypties dailė (tapytojas A. Brešna). Modernistinės dailės apraiškos didesnės įtakos neturi. Vyrauja nacionalinių išsivadavimo kovų, buitinė tematika.
917
Serapio-Heraklio statulėlė (1 a., Kabulo muziejus)
Budos statula iš Fundukistano (7 a., Kabulo muziejus)
Afganistano kultūra
Afganistano konstitucinė santvarka
Afganistano partijos ir profsąjungos
Afganistano ginkluotosios pajėgos