aflatoksinai
aflatoksnai, nuodingi kumarino dariniai. Juos sintetina įvairių rūšių, dažniausiai galvenio (Aspergillus) genties, mikromicetai. Yra kelios aflatoksinų formos (B1, B2, G1, G2, M1, M2, Q1), kurios skiriasi susidarymo būdu ir aktyvumu. Geriausiai ištirta aflatoksino B1 forma. Aflatoksinams artimus fenolio darinius tam tikromis sąlygomis gali produkuoti Arthrinium, Verticillum, Arthroderma, Penicillium, Scolecobasidium bei kitų genčių mikromicetų rūšys ir štamai. Aflatoksinų sintezė intensyviai vyksta aukštoje temperatūroje. Randami maisto produktuose ir pašaruose, užkrėstuose mikromicetais.
Aspergillis flavus mikromicetas (miltingas pelėsis) užkrėstuose kukurūzuose sintetina aflatoksinus
Poveikis organizmui
Aflatoksinai pasižymi kancerogeniniu, mutageniniu, teratogeniniu poveikiu. Per virškinamąjį traktą patekę į organizmą sukelia bendrą negalavimą, labiausiai pažeidžia kepenis. Mažos aflatoksinų dozės sukelia depresiją, silpnina organizmo imunines savybes, didesnės – skatina vėžinių ląstelių vystymąsi. Didelės dozės yra mirtinos. Maiste ir pašare aflatoksinų neturi būti daugiau kaip 30 µg/g produkto.