afrikãcija (lot. affricatio – (į)trynimas), sprogstamojo gomurinio arba dantinio priebalsio virtimas afrikata. Dažniausiai afrikaciją patiria dantiniai ir palataliniai priebalsiai. Lietuvių kalbai būdinga junginių *tj, *dj raida, kurios galutinis rezultatas yra afrikacija: *tj, *dj > *t', *d' > č', dž' (*tjupā > *t'upā > č'upō ‘čiupo’, *deũgsmas > *djaũgsmas > *d'aũgsmas > dž'aũgsmas ‘džiaugsmas’). Plg. dar dzūkuojančiųjų šnektų *tj, *dj ir t', d' > c', dz' (pac'õs ‘pačios’, dz'aũgsmas ‘džiaugsmas’, cīlùs ‘tylus’, dzienà ‘diena’, dzv ‘dvi’), latvių k', g' > c, dz (caurs ‘kiauras’, ceļš ‘kelias’, ciets ‘kietas’, dzeguze ‘gegužė’, dzīvs ‘gyvas’), slavų k', g' > č, dž > č, ž (*ketūres ‘4’ > rusų четыре [četyre], *gīwos ‘gyvas’ > жив [živ]), italų k', g' > č, dž (lotynų centum [k'entum] ‘100’ > italų cento [čento], lotynų genus, generis > italų genere [dženere] ‘giminė’).
1824