afrikanistika

afrikietiškos kaukės

afrikanstika, mokslo šakų, tiriančių Afrikos tautų socialines ir politines problemas, ekonomiką, istoriją, teisę, archeologiją, etnologiją, kalbas, literatūrą, meną, visuma; siaurąja prasme – mokslas apie Afrikos tautas.

Afrikos žemėlapis (1675; Amsterdamo valstybinis muziejus)

Kaupti afrikanistikos duomenis pradėta jau senovės Egipte. Apie Šiaurės Afrikos šalis rašė senovės graikai ir romėnai. Viduramžiais daug žinių surinko arabų, persų, indų ir kitų tautų geografai, keliautojai. Afriką į pietus nuo Sacharos europiečiai pradėjo tirti Didžiųjų geografinių atradimų epochoje geografinių atradimų epochoje. Tyrimai ypač suintensyvėjo po Afrikos kolonizavimo (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje). Afrikanistika labiausiai plėtojosi tose šalyse, kurios Afrikoje turėjo kolonijų (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje), vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po Antrojo pasaulinio karo, susikūrus nepriklausomoms Afrikos valstybėms, Vakarų Europoje (ypač Vokietijoje) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose afrikanistikos tyrimai dar labiau suaktyvėjo.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta apie 50 afrikanistikos centrų. Jų veiklą koordinuoja ir organizuoja Amerikos afrikanistikos tyrimų asociacija (įkurta 1957). Svarbiausi afrikanistikos centrai Jungtinėse Amerikos Valstijose: Šiaurės Vakarų universitetas (Evanstone), Bostono, Harvardo universitetas, Kolumbijos universitetas, Viskonsino universitetas. Leidžiama daug leidinių; svarbiausi – Africa Report (nuo 1956 Vašingtone), Africa Today (nuo 1954 Niujorke).

Vokietijoje Afrikos problemas studijuoja apie 70 organizacijų. Įkurta Afrikanistų asociacija, koordinuojanti ir organizuojanti Afrikos mokslinius tyrimus. Svarbiausi afrikanistikos centrai: Hamburgo pasaulinis ekonomikos institutas, Vokietijos–Afrikos draugija, Etnografijos institutas prie Miuncheno universiteto. Svarbiausi žurnalai: Internationales Afrika Forum, Afrika Heute (nuo 1957, abu Bonoje).

Didžiojoje Britanijoje veikia apie 100 mokslinių organizacijų ir įstaigų, nagrinėjančių Afrikos šalių problemas; svarbiausios – Londono tarptautinis Afrikos institutas, Londono universiteto Rytų ir Afrikos tyrimų mokykla, Kembridžo universitetas, Oksfordo universitetas, Birminghamo, Mančesterio universitetai. Svarbiausi žurnalai: Africa (nuo 1928), Africain Affairs (nuo 1901, abu Londone). Prancūzijoje veikia daugiau kaip 70 organizacijų, tiriančių Afrikos problemas; svarbiausios – Afrikos tyrinėjimų centras prie Paryžiaus universiteto, Juodosios Afrikos dokumentacijos centras, Žmogaus muziejus, Afrikanistų draugija. Paryžiuje leidžiami žurnalai Cahiers d’Études Africaines (nuo 1960) ir Afrique Contemporaine (nuo 1962).

Žmogaus muziejus Paryžiuje

Maskvos universiteto Azijos ir Afrikos šalių institutas

Rusijoje Afrikos problemas daugiausia tyrinėja Rusijos mokslų akademijos Afrikos institutas (įkurtas 1959), kiti institutai (Etnografijos, Geografijos, Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių, Valstybės ir teisės), Maskvos universiteto Azijos ir Afrikos šalių institutas. Leidžiamas žurnalas Azija i Afrika segodnia (nuo 1957 Maskvoje; iki 1961 Sovremennyj Vostok). Afrikanistikos tyrimų centrai taip pat veikia Belgijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Afrikiečiai savo istoriją, ekonomiką ir kultūrą pradėjo tirti tik po Antrojo pasaulinio karo. Didžiausi centrai veikia Alžyre, Egipte, Madagaskare, Maroke, Pietų Afrikos Respublikoje, Tanzanijoje. Daugiausia tyrinėjama Afrikos indėlis į pasaulinę civilizaciją, jos šalių socialinės, ekonominės ir politinės problemos, kultūra.

2271