afrikanų kalba

afrikãnų kalbà, brų kalbà, oficialioji Pietų Afrikos Respublikos kalba (kartu su anglų kalba). Kartais vadinama afrikansu. Priklauso indoeuropiečių šeimos vakarų germanų kalbų grupei. Vartoja afrikanai. Kalbančiųjų apie 17 mln., iš jų apie 7 mln. gimtoji kalba (2013).

Istorija

Afrikanų kalba formavosi 17 a. antroje pusėje olandų kalbos pagrindu, veikiama anglų, vokiečių, bantų ir kitų kalbų. Rašyti Afrikanų kalba pradėta 19 a. pabaigoje. Vartojami lotyniški rašmenys.

Fonetika

Afrikanų kalba – analitinė. Jos garsų sistema (ilgieji ir trumpieji balsiai, priebalsiai) panaši į olandų. Balsių ilgumas žymimas tik uždarame (vuur ‘ugnis’, oor ‘ausis’, bet sewe ‘septyni’, mening ‘nuomonė’), o trumpumas (dvigubu priebalsiu) – atvirame (osse ‘jaučiai’, bet os ‘jautis’) skiemenyje. Nosiniai balsiai yra atsiradę prieš [n] ir duslųjį pučiamąjį priebalsį (wens [w:s] ‘troškimas’). Žodžio pradžioje priebalsiai g (šia raide paprastai žymimas skardusis ir duslusis priebalsis), v, s tariami [x] = [ch], [f], [s], pvz., groot [xro:t] ‘didelis’, vrug [fröx] ‘vaisius’, soek [suk] ‘ieškoti’.

Sintaksė

Linksnių nėra. Daiktavardžių daugiskaita sudaroma prie vienaskaitos formos pridėjus galūnes ‑e ar ‑s (wolf ‘vilkas’ – wolve ‘vilkai’, vader ‘tėvas’– vaders ‘tėvai’). Veiksmažodis neturi asmens ir skaičiaus. Bendratis sutampa su esamuoju laiku (te hoor ‘girdėti’ – ek hoor ‘aš girdžiu’). Būtojo laiko dalyvis daromas su priešdėliu ge‑. Likus tik perfektui ir nesant būtojo laiko išnyko silpnųjų ir stipriųjų veiksmažodžių skirtumas (ek het gehoor ‘aš girdėjau’, ek het gevind ‘aš radau’; plg. olandų ik heb gehoord, ik heb gevonden). Sintaksinius ryšius rodo žodžių tvarka ir prielinksniai.

Biblija išversta 1933.

729

afrikansas