afrikiečių kalbos

afrikiẽčių kabos, Afrikos juodaodžių kalbos. Joms priklauso šimtai kalbų (dalis tarpusavyje negiminingų), sudarančių keliolika kalbų šeimų, paprastai pagal geografinę padėtį jungiamų į 3 makrošeimas (sritis): tai – Nigerio kalbos, Nilo-Sacharos kalbos ir khoisanų kalbos. Teritorijoje nuo Nigerio bei Oubangui upių, Pietų Sudano iki Kalahario dykumos ir anapus jos dauguma žmonių kalba Nigerio kalbų makrošeimos bantų kalbomis. Čia jos išplito 17 a. iš Tanganikos ežero apylinkių. Iš bantų kalbų labiausiai paplitusi suahelių kalba – viena oficialiųjų Tanzanijos, Kenijos ir Ugandos kalbų, dar vartojama Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Mozambike. Nilo‑Sacharos makrošeimos kanūrių ir tibų kalbos vartojamos Sudane, Čade, Nigerijoje, Nigeryje, nilotų – nuo Nilo aukštupio iki Viktorijos ežero, Kilimandžaro kalnų ir Indijos vandenyno, nubių ir kunamų – Nilo pakrantėse tarp Asuano ir Chartumo. Iš šių labiausiai paplitusi nubių kalba, vartojama Egipto šiaurėje ir Sudano pietuose, ubangių (Oubangui baseine) ir kitur. Khoisanų makrošeimos kalbos pasižymi archajiškumu – kai kurie garsai tariami ne iškvepiant, o įkvepiant orą. Bušmėnų kalbos vartojamos Angoloje, Botsvanoje, Namibijoje, Zimbabvėje, hotentotų – Namibijoje ir Pietų Afrikos Respublikos šiaurėje.

2703