Ãfrikos platfòrma, Ãfrikos-Arãbijos platfòrma, Žemės plutos struktūra, apimanti beveik visą Afriką (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) ir Arabijos pusiasalį. Afrikos platforma susidarė mezozojaus eros pradžioje suskilus Gondvanai. Afrikos platformos kristalinis pamatas susidaręs iš archėjaus ir proterozojaus gneisų, kristalinių skalūnų, bazinių metavulkanitų ir granitoidų.
Archėjaus uolienos sudaro 3 didelius megablokus – Vakarų, Centrinį ir Pietų, atskirtus vienas nuo kito vėlyvojo prekambro raukšlėtųjų juostų. Megablokų paviršiuje yra 2,3–2,5 mlrd. m. senumo vulkaninių uolienų ir jūrinių nuogulų. Kristalinio pamato konsolidacija pasibaigė vėlyvajame proterozojuje. Nuosėdinės uolienos pradėjo klostytis ankstyvajame ir viduriniajame paleozojuje Afrikos platformos šiaurinėje dalyje. Karbono viduryje Afrikos platformos šiaurinė dalis diferencijavosi į sineklizes, kuriose kaupėsi raudonspalvės kontinentinės uolienos ir ledyninės nuogulos. Afrikos platformos pietinėje dalyje iki vėlyvojo karbono buvo kontinentinės sąlygos. Triaso pabaigoje–juros pradžioje susiformavo nauji sedimentaciniai baseinai. Kreidos periodo pradžioje nuo Afrikos platformos atskilo Madagaskaro sala. Per fanerozojų Afrikos platformos riftų zonose vyko intensyvus magmatizmas, dėl kurio susiformavo karbonatitų ir kimberlitų intruzijos.
Karoo bazaltai (amžius apie 183 mln._m.) ir dolerito daikos su kolonijiniu skyrumu (Olifantso upės kanjonas, Pietų Afrikos Respublika)
Oligocene susidaręs Raudonosios jūros riftas atskyrė Arabijos plokštę.