afroamerikiẽtiškoji mùzika, neprofesionali Amerikos juodaodžių kūryba, jungianti Vakarų Europos ir Afrikos muzikos tradicijas. Pradėjo klostytis 17 a., kai Ameriką kolonizavę europiečiai atsivežė vergų iš Afrikos. Afroamerikietiškosios muzikos būdingieji bruožai galutinai išryškėjo 19 amžiuje. Juodaodžiai Amerikoje vyravusias muzikos tradicijas papildė afrikietiškaisiais elementais: nediatoninėmis dermėmis, sudėtinga ritmika, atvira forma, savitu intonavimu bei improvizacija. Atsirado afroamerikietiškosios muzikos žanrai: įvairūs šūksniai, darbo dainos, Amerikos juodaodžių ankstyvoji religinė muzika. Afrikietiškąją manierą perėmė ir kai kurie kiti Vakarų Europos muzikos žanrai, pvz., baladės. Afroamerikietiškoji muzika padėjo atsirasti džiazui ir kai kuriems ikidžiaziniams žanrams (regtaimui, įvairiai šokių muzikai). Afroamerikietiškoji muzika, nuolat veikdama džiazą, padeda atsirasti jo naujiems stiliams. 20 a. 5 dešimtmetyje susiklostė ritmenbliuzas (rhythm and blues), 7–8 dešimtmetyje soul ir funky, 9 dešimtmetyje repas (rap).
2785