agitbrigadà, mažas mėgėjų ar profesionalus teatro kolektyvas, kuriantis aktualios tematikos vaidinimus. Vaidinimai dažniausiai grindžiami politinėmis, socialinėmis realijomis. Būna satyrinio pobūdžio su improvizacijomis (tiesmukiška, tiesioginė gestikuliacija), teatrinėmis miniatiūromis (draminėmis, muzikinėmis ar choreografinėmis), turi grotesko elementų; dažnai naudojama kaukės, sceniniai efektai. Agitbrigados artimos cirkui, pantomimai, keliaujantiems teatrams. Agitbrigados bruožų randama 17 a. jėzuitų, ispanų autosakramentalės teatruose. Ypač agitbrigados suklestėjo 20 a. 2–3 dešimtmetyje Rusijoje (kaip valdžios propaganda) ir Vokietijoje (kaip opozicija valdžiai). Šiuolaikinės agitbrigados kuriasi kaip tam tikros visuomeninės grupės (mokyklos, universiteto, darbo kolektyvo) veiklos raiška. Jų repertuare vyrauja grupės aplinkai aktuali problematika.
Lietuvoje mėgėjų agitbrigados ėmė plisti 6 dešimtmečio pabaigoje. 1958 Šiauliuose įvyko pirmoji Lietuvos agitbrigadų apžiūra; nuo 1961 jos buvo rengiamos kasmet. Geriausioms, nuolat koncertuojančioms agitbrigadoms buvo teikiami liaudies kolektyvų vardai. 9 dešimtmetyje Lietuvoje buvo apie 600 agitbrigadų, 7 turėjo liaudies kolektyvų vardus (Alytaus Sprigtas, Vievio, Jurbarko, Kauno agitbrigada). Nuo 10 dešimtmečio agitbrigados vadinamos satyros ir humoro grupėmis; kasmet Vilniuje vyksta geriausių grupių šventė Juokis.
237