agliutinãcija (lot. agglutinatio – prilipdymas, priklijavimas), korpuskulinių antigenų, esančių fiziologiniame tirpale, kraujo serume, sulipimas su specifiniais antikūnais (pirmoji fazė) ir nusėdimas (antroji fazė). Pirmoje specifinėje fazėje tirpūs antikūnai sukimba su antigeniniais determinantais, išsidėsčiusiais bakterijų, audinių ląstelių, kitų korpuskulinių dalelių paviršiuje. Jei antikūnai išsidėstę netirpių dalelių paviršiuje, agliutinaciją gali sukelti tirpūs antigenai. Antroji fazė nespecifinė – dalyvaujant elektrolitams susidarę agregatai iškrinta nuosėdomis. Agliutinacija būna tiesioginė (antigenai yra ląstelių paviršiaus struktūros) ir netiesioginė (antigeno molekulės adsorbuotos inertinių nešiklių, pvz., latekso). Agliutinacija naudojama kraujo grupėms nustatyti, infekcinėms ligoms diagnozuoti, imuniniam atsakui įvertinti. Kai antigeno ir antikūno sąveikoje dalyvauja eritrocitai, agliutinacijos reakcija vadinama hemagliutinacija.
1374