aglomerãcija, gyvénviečių aglomerãcija, grupė tarpusavyje susijusių ar dėl plėtros susijungusių gyvenviečių, turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros, buities, rekreacijos ar kitus ryšius. Paprastai susidaro prie didžiųjų ekonomiškai augančių miestų, kurie tampa aglomeracijos branduoliais, jungiančiais aplinkinius miestus ir kaimus. Didžiausios (daugiau kaip 100 gyvenviečių) yra Berlyno, Maskvos, Londono, Tokijo, Meksiko, Čikagos aglomeracijos. Būna monocentrinės (pvz., Paryžiaus) ir policentrinės aglomeracijos (su keliais branduoliais, pvz., Toronto ir Hamiltono). Viena policentrinės aglomeracijos formų yra konurbacija (pvz., Düsseldorfo–Duisburgo–Esseno–Bochumo–Dortmundo). Kelios susijungusios aglomeracijos sudaro megalopolį (pvz., Tokijas–Osaka–Nagoja; apie 54 mln. gyventojų).
2764