Agnė Marcinkevičiūtė

Marcinkevičitė Agnė 1972 04 07Vilnius, lietuvių kino režisierė. 1992–93 studijavo Klaipėdos universitete (lietuvių kalbą ir režisūrą), 2000 baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos akademijoje (televizijos režisūrą). 1993–2003 dirbo Lietuvos kino studijoje. Kine debiutavo 2002 trumpametražiu vaidybiniu filmu Menestreliai maksi paltais (pagal J. Kunčiną). Svarbesni dokumentiniai filmai: Raudonu ant balto (2003, apie R. Granauską), Beveik laimingas (2004, apie J. Kunčiną), Laiku suspėjome pasikalbėti (2006, apie R. Vabalą, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija 2006), Sapno siūlas (apie R. Šerelytę), Nesulaužyti priesaikos (apie Juozą Armonaitį‑Triupą, abu 2007), Šokis dykumoje (apie J. Ivanauskaitę), Vitalijus Mazūras. Teatras iš nieko (abu 2009), Prie rugių ir prie ugnies (2010, apie Just. Marcinkevičių), Vienatvės gaudesys (2014, apieJ. Skablauskaitę), Prisimenu motinos balsą (2016, dokumentinis televizijos filmas, apie A. Voketaitį), Iš kur tas švytėjimas (apie N. Saukienę), Pakalbėkime apie tvarumą (2023), Mūza (2023, apie M. Rubackytę‑Golay). Režisavo ilgametražius vaidybinius filmus: detektyvinį filmą Vardas tamsoje (2013, pagal R. Šerelytę), nuotykių filmą vaikams Lobis (2022). Daugeliui savo filmų parašė scenarijus, režisavo radijo pjesių. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2008).