Varda Agnès (Anjesa Vardà), tikr. Arlette 1928 05 30Briuselis 2019 03 29Paryžius, prancūzų kino režisierė, scenaristė. Naujosios bangos viena kūrėjų. Studijavo Sorbonoje (literatūrą ir psichologiją), Luvro mokykloje (meno istoriją), Fotografijos ir kino technikos mokykloje (fotografiją, visos Paryžiuje). Dirbo fotografe. 1955 išgarsėjo debiutiniu filmu Miestelis La Pointe Courte. Vaidybiniuose ir dokumentiniuose filmuose (visų jų scenarijų autorė) derino vaidybinio ir dokumentinio kino elementus, nagrinėjo socialines problemas, viena pirmųjų plėtojo moters kūno (Jane B. pagal Agnèsą V. / Jane B. par Agnès V. 1988), t. p. feminizmo (Kleo nuo 5 iki 7 / Cléo de 5 à 7 1962, Viena dainuoja, kita – ne / L’Une chante, l’autre pas 1977), vadinamųjų mažųjų žmonių (Be stogo, be teisių / Sans toit ni loi 1985, Lietuvoje rodytas pavadinimu Bastūnė, 2 Venecijos kino festivalio prizai) temas.
Agnès Varda
A. Varda. Filmo Be stogo, be teisių kadras (1985; Mona – S. Bonnaire)
Kiti svarbesni vaidybiniai filmai: Laimė (Le Bonheur 1965, Berlyno kino festivalio prizas), Būtybės (Les Créatures 1966, Lietuvoje rodytas pavadinimu Sutvėrimai), Žako iš Nantes’o (Jacquot de Nantes 1991), Šimtas ir viena Simono Sinema naktis (Les Cent et Une Nuits de Simon Cinéma 1995, Lietuvoje rodytas pavadinimu Šimtas ir viena naktis). Sukūrė dokumentinių (autobiografinis Agnèsos paplūdimiai / Les Plages d’Agnès 2008, Veidai, kaimai / Visages, villages 2017, su menininku JR, Kanų kino festivalio prizas, Varda pagal Agnèsą / Varda par Agnès 2019, su Didier Rouget), eksperimentinių (L’Opéra‑mouffe 1958, Black Panthers 1968, Moterų atsakymas: Mūsų kūnas, mūsų lytis / Réponse de femmes: Notre corps, notre sexe 1975) filmų.
Apdovanojimai
Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (2014). Kanų kino festivalio prizas už visą kūrybą (2015). Garbės Oskaras (2018). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2009).
1706