agnòzija (agnosia < gr. agnōsia – nežinojimas), reiškinių suvokimo ir daiktų atpažinimo sutrikimai. Priežastis – galvos smegenų didžiųjų pusrutulių antrinių ir tretinių (neprojekcinių) sensorinių zonų (laukų) židininiai pažeidimai. Pasitaiko sutrikus galvos smegenų kraujotakai, sergant jų uždegimu, po traumos, esant navikui.
Pagal sensorines kokybes skiriama regos (psichinis aklumas), klausos (akustinė), lytėjimo (taktilinė), uoslės, skonio agnozijos.
Regos agnozija dar skirstoma į daiktų, veidų (prozopagnozija), spalvų, raidžių, simultaninę (vienu metu nesuvokiami keli objektai). Ištikus regos agnozijai ligonis neatpažįsta matomo daikto, žmogaus veido, daiktai atrodo nenatūraliai dideli arba maži.
Dėl klausos agnozijos ligonis neatpažįsta buities garsų, daikto pagal garsą (pvz., laikrodžio iš tiksėjimo), muzikinių garsų (amuzija), kalbos garsų (afazija).
Lytėjimo agnozija skirstoma į stereoagnoziją (ligonis neatpažįsta čiupinėjamų žinomų daiktų, jeigu jų nemato) ir į somatoagnoziją (ligonis neatskiria savo kūno dalių, suvokia jas iškreiptai, nesuvokia jų padėties, tai – autopagnozija, kai nesupranta, kad yra paralyžiuotas ir negali vaikščioti – anozognozija).
Dėl uoslės ir skonio agnozijos ligonis neatskiria žinomų medžiagų pagal kvapą ir skonį.
1868