agranulocitòzė (agranulocytosis < agranulocitai), sindromas, kuriam būdinga ryškus neutrofilinių granulocitų kiekio sumažėjimas (≤500 1 mm3 kraujo) arba visiškas išnykimas kraujuje. Dėl neveiklios fagocitinės antimikrobinės gynybos, kurią sveikiems žmonėms atlieka nuolatos iš kraujo į audinius migruojantys neutrofilai, agranulocitozė pasireiškia vietinio ir (arba) sisteminio pobūdžio infekcinėmis komplikacijomis. Vietinės infekcijos židiniai dažniausiai susidaro burnos ir ryklės gleivinėje, išangės srityje. Uždegimo apimti audiniai apmiršta ir išopėja. Esant sisteminėms infekcinėms komplikacijoms ligonis labai karščiuoja. Agranulocitozės būna įgimtos ir įgytos dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, kai kurių vaistų poveikio, sergant kolagenozėmis, dėl kraujodaros aplazijos, ūminių ir kai kurių lėtinių leukemijų. Sunkiausios agranulocitozės išsivysto kraujo vėžiu sergantiems ligoniams, kurie gydomi didelėmis citostatinių vaistų dozėmis, ypač po kaulų čiulpų transplantacijos. Agranulocitozės infekcinės komplikacijos gydomos antibiotikais. Neutrofilų gamybą pagreitina leukopoezę skatinantys vaistai.
221