žydintis paprastasis agrastas
agrãstai, daugiamečiai vaiskrūmiai. Priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimos serbento genčiai. Apie 50 rūšių, kurios paplitusios Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Sukurta apie 1500 kultūrinių veislių. Senosios europinės veislės kilusios iš paprastojo (europinio) agrasto (Ribes uva-crispa), augančio Pietų ir Vidurio Europoje bei Šiaurės Afrikoje. Naujosios veislės yra šios rūšies veislių hibridai su amerikinėmis rūšimis: mažadygliu agrastu (Ribes hirtellum), skėstašakiu agrastu (Ribes divaricatum), beginkliu agrastu (Ribes inerme), baltažiedžiu agrastu (Ribes niveum), aštriadygliu agrastu (Ribes oxyacanthoides). Daugiausia agrastų auginama Europoje.
Krūmas 0,8–2 m aukščio ir iki 1,5 m pločio. Ūgliai ir stiebai dygliuoti arba bedygliai. Augalai vienanamiai. Lapai pražanginiai, 3–5 skiaučių, dantytais pakraščiais. Žiedai varpelio formos balti, žalsvi, rusvi, penkianariai, po 1–3 kekėse. Vaisius – rutuliška, ovali, kartais netaisyklingos formos, plika ar plaukuota, geltona, žalia, raudona, juoda uoga. Laukinių agrastų uogos mažos (apie 0,5 g), kultūrinių agrastų – vidutinio stambumo, stambios (2–5 g, kartais iki 20 g). Turi 10–15 % tirpių sausųjų medžiagų, 6–10 % cukrų (vyrauja fruktozė), 1–2 % organinių rūgščių, apie 2 % ląstelienos, 0,6–1 % pektinų, taninų, flavonoidų, 30–60 mg% vitamino C, vitamino E, vitaminų B, karoteno, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, fluoro. Vartojamos šviežios ir perdirbtos (gaminama kompotai, uogienės, džemai, sultys, vynas). Lietuvoje prinoksta liepos mėnesį.
paprastasis agrastas
Agrastai gerai auga ir dera saulėtose vietose, vidutinio sunkumo silpnai rūgščiose dirvose (pH 5,5–6,5). Dauginami vegetatyviškai (žaliaisiais auginiais, atlankomis, skiepijimu, kartais krūmų skyrimu), selekcionuojant – sėklomis. Dažniausiai sodinami eilėmis kas 3 m ir kas 1 m augalas nuo augalo eilėje. Geromis sąlygomis auga 30–40 metų. Derėti pradeda 2–3 m., gausiai dera 15–20 m. (produktyviausi 3–5 m. stiebai). Derlingumas 10–20 t/ha. Versliniuose agrastynuose 1 ha auginama 3–5 tūkst. krūmų.
Iš ligų agrastams labiausiai kenkia valktis, deguliai; iš kenkėjų – agrastinis ugniukas, agrastiniai pjūkleliai.
paprastasis agrastas
Lietuvoje agrastai auginami nuo 19 a. vidurio. 1958–75 selekcionuoti Vytėnų bandymų stoties Dūkšto atramos punkte Rojuje, vėliau Vilniaus universitete. 21 a. selekcionuojami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute ir Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose. Lietuvoje žinomesnės veislės: ‘Ginučiai’, ‘Kirdeikiai’, ‘Lūšiai’, ‘Žilinai’, ‘Invicta’, ‘Hinnonmaki Gelb’, ‘Hinnonmaki Rot’, ‘Hinnonmaki Green’, ‘Jubilejnyj’, ‘Rodnik’, ‘Spiner Free’, ‘Finikas’, ‘Lepaan Valio’.
2281
3131
-agrastas