Agripà Netesheimiẽtis (Agrippa von Nettesheim), tikrasis vardas ir pavardė Heinrich Cornelius 1486 09 14Köln 1535 02 18Grenoblis, vokiečių filosofas, mistikas, teologas. Neoplatoniškosios krikščioniškosios teosofijos atstovas.
Išsilavinimas ir veikla
1499–1502 studijavo Kölno, vėliau – Paryžiaus universitete. 1509 dėstė Doleʼio, 1515 – Pavijos universitete. Nuo 1508 tarnavo imperatoriaus Maksimiliano I kariuomenėje, 1510 buvo jo pasiuntiniu Anglijoje.
Pažiūros ir veikalai
Laikėsi skeptiško (pironiškojo) požiūrio į mokslą (veikalas Apie visų mokslų ir menų netikrumą ir tuštybę / De incertitudine et vanitate omnium scientarium atque artium 1526), neigė scholastiką, gynė apreiškimo doktriną. Pasisakė prieš inkviziciją (raganų deginimą ir kita), tačiau reformacijai nepritarė. Knygoje Apie okultinę filosofiją (De occulta philosophia 3 kn. 1531–33) nagrinėjo magijos galias, magijos ir religijos santykį, sistemingai ir detaliai aprašė visatą, jos struktūrą, būtybių prigimtį ir tarpusavio santykius, pateikė žmogaus išvaizdos, veido ir gestų interpretacijos būdų, aiškino Kabalos, alchemijos, astrologijos, pranašavimo, būrimo ir gydymo principus. Kūrė sintetinę neoplatonišką magijos viziją, kuri sujungtų gamtos, dangiškąjį ir dieviškąjį pasaulius, išspręstų skepticizmo iškeltus epistemologinius klausimus ir patvirtintų krikščionišką tikėjimą. Knyga tapo maginės praktikos vadovu, turėjo įtakos G. Bruno, anglų mokslininkui Johnui Dee (1527–1608). Veikale Paskelbimas apie moteriškos lyties kilnumą ir pranašumą (Declamatio de nobilitate et praecellentia foeminei sexus 1529) teigė teologinį ir dorovinį moterų pranašumą.
Agripa Netesheimietis