agrochèminė anãlizė, dirvožemio, augalų, trąšų, pašarų, pesticidų cheminiai tyrimo metodai. Yra kiekybinė ir kokybinė agrocheminė analizė. Kokybine agrochemine analize medžiagoje identifikuojami cheminiai junginiai, elementai ar jonai, tiriamos medžiagų savybės, pvz., nustatoma trąšų rūšis, birumas, vandens savybės (kvapas, skonis, skaidrumas). Dažniausiai naudojama greitosios (ekspresinės) analizės metodai, pvz., maisto medžiagos nustatomos iš augalo sulčių. Tikslesnė yra kiekybinė agrocheminė analizė – medžiagų sudedamųjų dalių kiekio ir santykio nustatymas. Dažnesnės agrocheminės analizės: dirvožemio (tiriama maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio, mikroelementų) kiekis, cheminių junginių formos, reakcijos, bazingumas), augalų (nustatomas organinių medžiagų (baltymų, riebalų, krakmolo, cukrų, vitaminų), azoto, fosforo, kalio, kitų maisto medžiagų, nitratų, nitritų kiekis augaluose), trąšų (nustatomas maisto medžiagų bendrasis kiekis ar dalis, vandenyje tirpstančių medžiagų, augalų asimiliuojamų medžiagų, laisvųjų rūgščių ir bazių bei vandens kiekis trąšose), pašarų (tiriama baltymų, azoto, aminorūgščių, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų, glikozidų, alkaloidų, biologiškai aktyvių priedų, drėgmės, rūgščių kiekis pašaruose), pesticidų (nustatomas nuodingųjų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje ir augaluose).
3016