agrocheminis žemėlapis

agrochèminis žemlapis, agrochèminė kartogramà, spalvomis ir ženklais vaizduoja dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekį, dirvožemio reakciją ir druskingumą. Nustatoma specialiai paimtų dirvožemio armens mėginių reakcija, fosforo, kalio ar mikroelementų kiekis. Pagal reakciją ir augalų įsisavinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemiai skirstomi į grupes, kurios nuspalvinamos tam tikra spalva arba pažymimos numeriu. Labai rūgščių dirvožemių plotai žemėlapyje spalvinami raudonai, vidutinio rūgštumo – oranžine spalva, mažo rūgštumo – geltonai, rūgštoki – žaliai, neutralokos reakcijos – mėlynai, artimos neutraliai ir neutralios reakcijos – violetine spalva. Mišrios reakcijos dirvožemiai spalvinami dviejų spalvų dryžiais, nurodomas vyraujančio dirvožemio ploto procentas. Panašiai sudaromi dirvožemio aprūpinimo maisto medžiagomis agrocheminiai žemėlapiai. Mažiems plotams tręšti, kalkinti gali būti sudaromi atitinkami agrocheminiai planai.

Lietuvoje sudaryti stambaus mastelio (1:10 000) agrocheminiai žemėlapiai, kuriuose nurodyta dirvožemio reakcija, fosforingumas, kalingumas. Jie periodiškai atnaujinami. Iš agrocheminių žemėlapių duomenų nustatoma trąšų poreikis, rūšis ir dozė, parengiami agrocheminiai planai. Vienodai tręšiamų ir kalkinamų laukų agrocheminiai žemėlapiai sudaromi pagal dirvožemio tyrimo duomenis ir sėjomainos laukų ribas.

Lietuvoje dirvožemio reakcijos ir kalkinimo agrocheminiai žemėlapiai sudaromi nuo 1950, kalio ir fosforo kiekio – nuo 1961, mikroelementų kiekio – nuo 1983; vienodai tręšiami laukai išskiriami nuo 1976.

-agrocheminis planas

190

3016