agrometeorològija (agro… + meteorologija), žẽmės kio meteorològoja, meteorologijos šaka, tirianti meteorologinių ir hidrologinių sąlygų įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir žemės ūkio gamybos procesams. Remiasi agrometeorologiniais stebėjimais, kuriuos atlieka agrometeorologijos ir meteorologijos stotys. Šiose stotyse pagal vienodą metodiką stebimi ir registruojami meteorologiniai ir agrohidrologiniai elementai, žemės ūkio augalų būklė ir vystymasis. Agrometeorologijos stočių stebėjimų duomenis kaupia hidrometeorologijos tarnybos, kurios iš jų sudaro agrometeorologines prognozes, metraščius ir žinynus. Iš daugiamečių stebėjimų daromos išvados, kaip meteorologijos sąlygos veikia žemės ūkio augalų augimą, vystymąsi ir produktyvumą, kiek įvairiomis tų augalų vystymosi fazėmis jiems reikia šilumos, drėgmės; teikiamos rekomendacijos, kaip kovoti su nepalankiais orais (šalnomis, sausromis), kada ir kaip racionaliau naudoti agrotechnikos bei agrochemijos priemones. Agrometeorologijos operatyvinės ir ilgalaikės prognozės numato žemės ūkio augalų žydėjimo, brendimo terminus, derlingumą, rekomenduoja optimalius lauko darbų terminus.
Agrometeorologija pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje Rusijoje. Pradininkai A. Vojeikovas ir Piotras Brounovas.
Lietuvoje agrometeorologijos tyrimai pradėti 20 a. 3 dešimtmetyje. 1925 I. Končius išleido agrometeorologijos vadovėlį Ūkininko dangus, J. Kriščiūnas analizavo klimato bei oro sąlygų poveikį žemės ūkio augalų augimui ir derliui. Fenologinių stebėjimų Lietuvoje pradininkas S. Nacevičius daržovių sėjos metą siejo su kai kurių augalų žydėjimo laiku. Reguliarūs agrometeorologiniai stebėjimai pradėti 1945 penkiose meteorologijos stotyse; Žemės ūkio ministerijoje buvo įsteigta Agrometeorologijos tarnybos valdyba, 1948 jos funkcijos perduotos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valdybai, valdyboje įkurtas Agrometeorologijos skyrius (veikė iki 2000). 1946 parengtas pirmasis agrometeorologijos metraštis. 1949 įsteigta pirmoji agrometeorologijos stotis.
Agrometeorologijos moksliniai tyrimai atliekami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute, Vilniaus universitete, Aleksandro Stulginskio universitete. 1977 išleista V. V. Ščemeliovo Žemės ūkio meteorologijos pagrindai, 1989 – Sigito Bagdono, Juozo Navicko, Reginos Šiaudienės Agrometeorologija.
1163
2045