„Aguonėlė“, lietuvių liaudies ratelis. Muzikinis metras 2/4. Būdingas vidutinis tempas. Šokėjai po vieną arba poromis eina ratu, dainuoja, po to judesiais rodo, kaip aguonas sėja, kaip jos dygsta, auga ir kita Po kiekvieno rodymo ratuotojai ploja rankomis ir susikibę už parankių sukasi. Aguonėlė buvo paplitusi visoje Lietuvoje. 19 a. viduryje Aguonėlės tekstą užrašė A. P. Kašarauskis, ją minėjo A. Juška (Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių 1880), P. Višinskis (1897), M. Grigonis (1911). 19 a. pabaigoje Aguonėlę harmonizavo M. K. Čiurlionis. 20 a. pradžioje nusistovėjo S. Šimkaus parinkta muzika ir tekstas. Aguonėlė – pirmasis lietuvių liaudies choreografijos kūrinys, atliktas scenoje (1905 01 03 Kretingoje). 1947 J. Lingys (choreografija) ir J. Švedas (muzika) Aguonėlę pritaikė scenai.
1537