agurkai

agukai, vienametės daržovės. Priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos Cucumis genčiai. Savaime auga Afrikoje, Indijoje. Žinoma apie 30 rūšių. Labiausiai paplitęs paprastasis agurkas (Cucumis sativus). Kilęs iš Indijos, kur kaip daržovė augintas jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. Stiebas šliaužiantis arba lipantis, 0,5–2 m ilgio. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Žiedai geltoni, daugiausia vienalyčiai, pavieniai. Apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės. Vaisiai žali, kauburiuoto arba lygaus paviršiaus, su dygliukais arba be jų, ovalios, cilindriškos ar kiaušiniškos formos, 5–100 cm ilgio. Jų cheminė sudėtis: 94–96 % vandens, 2–2,5 % angliavandenių, 0,4–0,9 % baltymų, 0,1 % riebalų, 0,3–0,7 % celiuliozės, 0,4 % pelenų, vitaminų C, B₁, B₂, provitamino A (karotino), karborūgščių, eterinių aliejų.

paprastasis agurkas

agurkai darže

Vartojami švieži, rauginti, marinuoti. Gerina apetitą, maisto medžiagų asimiliavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Gerai auga puriame, humusingame, gausiai patręštame dirvožemyje. Lauke didžiausias derlius gaunamas užuovėjoje, lengvesnėje nerūgščioje, gerai įšylančioje dirvoje. Geriausias priešsėlis – juodasis pūdymas. Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva skutama, giliai ariama, patręšiama mėšlu 50–80 t/ha. Lietuvoje sėjami alyvoms sužydėjus, 10–12 °C temperatūros dirvoje, 2,5–4,0 cm gylyje (tarpueiliai 80–120 cm). Sėklos norma 6–8 kg/ha. Vienodžiau sudygsta prieš sėją palaistytoje dirvoje. Sudygę agurkai retinami (tarpai 10–15 cm), papildomai tręšiami, purenami tarpueiliai; pradeda derėti po 60–70 dienų. Agurkai auginami t. p. šiltnamiuose, inspektuose.

partenokarpiniai agurkai šiltnamyje

Stikliniuose šiltnamiuose žiemą ir pavasarį auginami partenokarpiniai agurkai. Jie nereiklūs šviesai, derlingi, o jų vaisiai formuojasi neapdulkinti, neužmezgę sėklų. Geriausiai auga, kai temperatūra dieną 25–27 °C, naktį 18–20 °C, oro drėgnis 70–80 %. Sodinami daigais, išaugintais puodeliuose. Sudygę pradeda derėti po 45–50 dienų. Vaisiai ilgi (18–35 cm), tamsiai žali. Vartojami švieži, perdirbti netinka.

Dažniausios agurkų ligos: alternariozė, antraknozė, bakteriozė, tikroji ir netikroji miltligė, rauplės, didžiausi kenkėjai – voratinklinės erkės, tripsai, baltasparniai, nematodai, agurkiniai uodeliai.

Lietuvoje lauke daugiausia auginamos šios veislės: ‘Iziaščnyj’, ‘Nežinskij mestnyj’, ‘Trakų pagerintieji’, ‘VIR 505’, šiltnamiuose – ‘Aprelskij F₁’, ‘Farbio’, ‘Libelle’, ‘Maiskij’, ‘Manul’, ‘Moskovskij tepličnyj’, ‘Rodničiok’, ‘Topoliok’, ‘Zozulia’. Vidutinis derlingumas lauke 25–30 t/ha, uždarame grunte 15–18 kg/m².

Lietuviškos agurkų veislės

Žinomesnės lietuviškos agurkų veislės: ‘Pūkiai’ H, ‘Žalsviai’ H, ‘Ulonai’ H, ‘Artai’ H, ‘Gintai’ H, ‘Krukiai BS’ H, ‘Troliai’ H, ‘Daugiai’ H, ‘Trakų pagerintieji BS’, ‘Roliai’ H.

‘Pūkiai’ H, indeterminantinio tipo heterozinis agurkų hibridas. Sukūrė Eugenijus Dambrauskas. Augalų aukštis iki 2,5–3 metrų. Gausiai žydi piesteliniais žiedais, gausiai šakojasi, tarpubambliai vidutinio ilgio. Lapai žali, vidutinio dydžio negiliai skiautėti. Vaisiai žalios spalvos, smulkiai kauburiuoti, baltaspygliai su neryškiu baltų juostelių piešiniu, cilindro elipsės formos. Prekinio vaisiaus ilgis apie 8–10 cm, skersmuo apie 3 cm ir daugiau.

‘Žalsviai’ H, heterozinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas. Vaisiai 10–13 cm ilgio, šviesiai žali, negelsta, tinka rauginti.

‘Ulonai’ H, indeterminantinio tipo heterozigotinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas. Augalai labai šakoti, jų aukštis iki 2,5–3 metrų. Gausiai žydi piesteliniais žiedais. Vaisiai tamsiai žalios spalvos, gražios elipsės formos, išsiskiria stambiais, retais kauburėliais. Tinkami auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Artai’ H, vidutinio ankstyvumo, intensyviai derantis heterozinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas ir Edita Dambrauskienė. Augalai vešlūs, formuoja daug atžalų ir gausią lapiją. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali su baltomis juostelėmis iki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – perauga. Nekartūs. Agurkai tinkami auginti plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Gintai’ H, vidutinio ankstyvumo, intensyviai derantis heterozinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas ir E. Dambrauskienė. Derėti pradeda praėjus 50–60 d. po sėklų pilno sudygimo. Augalai vešlūs, formuoja daug lapų. ‘Gintai’ H suformuoja moteriškus ir vyriškus žiedus. Vaisiai geros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi, 7–10 cm ilgio, ploni, taisyklingos formos. Vaisių odelės šviesiai žalios spalvos stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus neperauga, nekartūs. Agurkai tinkami auginti plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Krukiai BS’ H, vidutinio vėlyvumo, pirmos kartos agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas. Derėti pradeda praėjus 53–62 d. po sėklų sudygimo. Pasižymi ištęstu derėjimo periodu. Vaisiai tamsiai žalios su baltomis juostelėmis spalvos, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta. Agurkų vaisiai 8–10 cm ilgio, 3,5–4,0 cm skersmens, vidutinė masė 70–85 gramai. Vaisiai formuojasi tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų. Vaisių formavimui reikalingos bitės. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų agurkų savybės. ‘Krukiai BS’ H tinkami auginti plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

hibridiniai agurkai ‘Krukiai BS’

‘Troliai’ H, ankstyvas, indeterminantinio tipo partenokarpinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas ir E. Dambrauskienė. Derėti pradeda po 40 d. nuo sudygimo. Augalų aukštis iki 2,5–3 metrų. Lapai vidutinio dydžio, negiliai skiautėti. Vaisiai tamsiai žalios spalvos, stambiais, tankiais kauburėliais, baltaspygliai, jų ilgis 7,5–9,0 cm ilgio, vidutiniškai 80 g masės. Skanūs, tinka marinuoti. Tinkami auginti mažai šildomuose ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, t. p. lauke.

hibridiniai agurkai ‘Troliai’

hibridiniai agurkai ‘Daugiai’

‘Daugiai’ H, intensyviai derantis ankstyvas heterozinis agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas. Vaisiai 10–13 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, ilgai negelstantys. Nuo kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi. Agurkai tinkami marinuoti ar vartoti švieži, rauginant gali suminkštėti. Tinka auginti pavasario ir vasaros laikotarpiui polietileniniuose šiltnamiuose, t. p. lauke.

‘Trakų pagerintieji BS’, vidutinio ankstyvumo agurkų veislė, sukurta atrankos būdu. Veislės autorius V. Ožolas. Derėti pradeda po 45–60 d. nuo sudygimo. Vaisiai elipsiniai, 9–11 cm ilgio, 4,0–4,5 cm skersmens, 90–115 g masės. Agurkai skanūs, ilgai negelsta, valgomi švieži, marinuoti, rauginti.

‘Roliai’ H, savidulkis (partenokarpinis) agurkų hibridas. Sukūrė E. Dambrauskas. Tai vidutinio ankstyvumo vegetacijos trukmės hibridas. Augalai kompaktiški, vidutinio augumo. Žydi piesteliniais žiedais. Mezga be apdulkinimo. Vaisiai 9–11 cm ilgio, intensyviai žalios spalvos su baltomis juostelėmis odele. ‘Roliai’ H pasižymi geromis skonio savybėmis – vaisiai nekartūs, sultingi su plona odele. Tinkamas auginti nešildomuose šiltnamiuose pavasario–vasaros laikotarpiu ir lauke, sėjant sėklas dirvoje arba sodinti daigais.

hibridiniai agurkai ‘Roliai’

2479

3241

šiltadaržiniai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum) ant agurko lapo

-agurkas; -‘Pūkiai’; -‘Žalsviai’; -‘Ulonai’; -‘Artai’; -‘Gintai’; -‘Krukiai BS’; -‘Troliai’; -‘Daugiai’; -‘Trakų pagerintieji BS’; -‘Roliai’