Ahmad Šauki

Šauki Ahmad (Aḥmad Shawqī, Achmadas Šáukis) 1868 10 16Kairas 1932 10 14Kairas, Egipto rašytojas. Vienas moderniosios arabų poezijos ir dramos pradininkų. 1884 Kaire baigė teisę, 1886 – vertimo studijas. 1887–89 dirbo chedivo Taufiko Muchamado Pašos rūmuose. 1889–93 teisės studijas tęsė Paryžiuje, Montpellier. 1894–1914 buvo chedivo Abaso II Chilmi Pašos (valdė 1892–1914) rūmų poetas. Už priešiškumą Didžiosios Britanijos kolonijinei politikai (sukūrė pašiepiančių satyrinių kasidų) ištremtas, 1915–19 gyveno Ispanijoje. 1920 A. Šauki prisijungė prie Egipto nacionalinio išsivadavimo judėjimo. 1924 išrinktas į Egipto parlamentą. Sukūrė poezijos (rinkiniai 1898, 1930, išleisti 1936, 1943), jai būdinga klasikinės arabų ir prancūzų romantinės poezijos įtaka, ritmingumas, melodingumas (kai kurie eilėraščiai artimi dainoms), reiškiama patriotinių, religinės tolerancijos nuostatų, yra visuomeninių, socialinių, istorinių, politinių motyvų. Parašė poemą Didieji Nilo slėnio įvykiai (1894), eiliuotos prozos kūrinį Aukso krautuvėlės (1932), eiliuotų istorinių dramų (Didysis Alibėjus, arba Mameliukų valstybė 1893, išleista 1932, Kleopatros žūtis 1929, Kambizas 1931), istorinių, tautosakinių motyvų prozos kūrinių (knygos Indijos mergelė 1897, Paskutinis Egipto faraonas 1899, Mirtos lapas), jiems būdinga fantazija, intriguojantys siužetai, gyvi personažų charakteriai.