áibės mãtas, neneigiama adityvi aibės funkcija. Paprastai apibrėžiamas paprastųjų aibių matas (pvz., intervalo ilgis, stačiakampio plotas, stačiakampio gretasienio tūris), po to jis apibendrinamas sudėtingesnėms aibėms išlaikant adityvumo savybę: aibių, neturinčių bendrų taškų, sąjungos matas lygus tų aibių matų sumai. Aibės, kurių matą galima apibrėžti, vadinamos mačiosiomis aibėmis. Matu σ algebroje \(\mathscr{F}\) (aibių algebra) vadinama joje apibrėžta neneigiama funkcija m, tenkinanti aksiomas: tuščiosios aibės matas m() = 0; jei A1, A2, … yra poromis nesikertančios \(\mathscr{F}\) aibės, tai jų sąjungos matas m ( n = 1 A n ) m(nitalic{ ⋃ csub{italic{n}=1} csup{ %infinite } } A_{n}) lygus tų aibių matų sumai n = 1 m ( A n ) sum from{n=1} to{ %infinite } m( A_{n} ) . Mato egzistavimo, konstravimo ir taikymo klausimai nagrinėjami bendroje mato ir integralo teorijoje. Pastaroji plačiai taikoma matematinėje analizėje, funkcinėje analizėje ir yra tikimybių teorijos pagrindas.

1690

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką