Giniõtis Aidas 1964 11 17Šiauliai, lietuvių teatro aktorius, režisierius, pedagogas, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1986 baigė Lietuvos konservatoriją (aktorinį meistriškumą; kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogai Romualdas Vikšraitis, Stasys Kavoliukas), 2005 – režisūros magistro studijas (vadovas – J. Vaitkus). 1986–89 ir nuo 2002 joje (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėsto, 2009–16 šios akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas; profesorius (2014). 1989 Vilniuje įkūrė Keistuolių teatrą (su kitais), čia vaidina, režisuoja, kuria spektaklių muziką. Kuria dainas ir jų muziką, rengia solinius ir su kitais atlikėjais dainuojamosios poezijos koncertus.
Aidas Giniotis
Režisuoti spektakliai
A. Giniotis. K. Antanėlio roko operos Meilė ir mirtis Veronoje scena (2005, libretas S. Gedos, dailininkė V. Galeckaitė‑Masteikienė, © LATGA, 2020; centre Merkucijus – Andrius Kaniava; Keistuolių teatras)
Svarbesni spektakliai (dažniausiai muzikiniai, skirti vaikams ir paaugliams): Smaragdo miesto burtininkas (1992, pagal Lymaną Franką Baumą), Jonas kareivis (1993, pagal lietuvių liaudies pasakas), Laimingasis Hansas 1995, su Andriumi Kaniava, pagal J. ir W. Grimmų pasakas, Liūdnojo vaizdo riteris (1997, pagal M. de Cervantesą), Daktaras Stasys, arba Raudonojo Kryžiaus keliais, Išdaigos Bašmukų gatvėje (pagal Peterio Hackso pasakas, abu 1998), Taisyklė nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama (2001), Marius ir Miglė (2002, su T. Ahrensu, abu pagal Volkerį Ludwigą ir Birgerį Heymanną), K. Antanėlio roko opera Meilė ir mirtis Veronoje (2005, libretas S. Gedos, Auksinis scenos kryžius 2006), A. Lloydo Webberio Juozapas ir jo svajonių apsiaustas (2008), Geltonų plytų kelias (2009, pagal Lymaną Franką Baumą), Pyp Pyp! (2015), Hop! (2018, abu pagal D. Bissetą, roko fantasmagorija Edis Agregatas, arba Nemirštančio optimisto gyvenimas ir mirtis (2016), Bambeklis Bajoras (2017), TAIPNE (2021), Detektyvo D. Lapino byla (2022).
A. Giniotis. Spektaklio C. Gozzi Princesė Turandot scena (2006, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė, © LATGA, 2020; Šiaulių dramos teatras)
Sukūrė ir spektaklių suaugusiesiems (C. Gozzi Karalius Elnias 2000 ir Varnas 2015, Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą 2003, pagal W. Shakespeare’ą, Murray Schisgalo Mašininkai 2008, M. Gorkio Vasarotojai 2011, Riešutų duona 2018, pagal S. Šaltenį, Raulas keliauninkas 2021, pagal K. Binkį, Turkio spalvos monstras 2024), kituose Lietuvos teatruose režisavo dramos spektaklių (Ožys 2001, Klaipėdos dramos teatre, Juzė Dykaduonis 2004, Rytoj buvo vakar 2022, abu Jaunimo teatre Vilniuje, C. Gozzi Princesė Turandot 2006, Vardan tos 2016, N. Gogolio Revizorius 2019, Jeffo Barono Lankant poną Gryną 2022, visi Šiaulių dramos teatre, F. Dürrenmatto Senos damos vizitas 2019, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, B. Johsono Volponė 2021, Juozo Miltinio dramos teatre)
Pastatė operos spektaklių (B. Britteno Žaiskime operą! 2000, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre), miuziklų (J. Kanderio Cabaret 2004, C. Porterio Bučiuok mane, Keit 2007, abu Kauno muzikiniame teatre, už šį Auksinis scenos kryžius 2008). 2006 Vilniuje įkūrė teatro laboratoriją Atviras ratas, čia sukūrė spektaklių (Atviras ratas 2005, už šį ir už spektaklį Juzė Dykaduonis Auksinis scenos kryžius 2005, Sparnuotasis Matas 2007, pagal K. Binkį, Lietaus žemė 2011, C. Gozzi Meilė trims apelsinams 2013, Apie žmogų, nužudžiusį gulbę 2014, Juoda balta, Karantino dienoraščiai, abu 2020). Spektakliams būdinga improvizacija, žaismė, ieškoma naujoviškų bendravimo su žiūrovais formų, daugelis muzikinių, skirti vaikams ir jaunimui.
A. Giniotis. Spektaklio Atviras ratas scena (2004, teatro laboratorija Atviras ratas)
Apdovanojimai
Auksinis scenos kryžius (2005, 2006, 2008). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2010). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2016).
1706