aidėjimas

aidjimas, reverberãcija (lot. reverberatio – at(si)mušimas, at(si)spindėjimas), garso skambėjimas uždaroje patalpoje išjungus garso šaltinį. Sukelia atsispindėjusios išsklaidytos garso bangos, pavėluotai pasiekusios tiriamąjį tašką. Patalpos oro tūris yra daugelio savųjų dažnių virpesių sistema. Kiekvienas savųjų virpesių apibūdinamas tam tikru slopimo koeficientu, priklausančiu nuo atsispindėjusio garso sugerties jam sklindant patalpoje, todėl įvairių dažnių savieji virpesiai patalpoje nuslopsta per įvairius laiko tarpus. Aidėjimas apibūdinamas aidėjimo trukme, per kurią garso stipris sumažėja 10⁶ kartų. Aidėjimo trukmė tuo ilgesnė, kuo didesnis patalpos tūris ir kuo silpnesnė garso sugertis patalpoje. Aidėjimo trukmė lemia akustines patalpos savybes. Kai aidėjimo trukmė ilga (kelios sekundės), patalpoje kalba skamba neaiškiai, nes kiekvieną naują garsą klausytojas girdi anksčiau ištartų garsų aidesyje. Kai aidėjimo trukmė trumpa, garsas nuslopsta labai sparčiai, klausytojas nebejaučia garsų vientisumo. Patalpos akustiką pagerina dirbtinis aidėjimas, sukeltas įvairiais reverberatoriais.