AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome), įgýtas imunitèto nepakankamùmo sindròmas, kurį sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). AIDS yra vėlyvoji žmogaus imunodeficito viruso ligos stadija, kuri pasireiškia įvairios kilmės infekcinėmis ligomis, piktybiniais navikais, išsekimu ir centrinės nervų sistemos degeneracinėmis ligomis.
AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui nustatoma viena iš AIDS indikacinių ligų (Lietuvoje viena iš dažniausių tokių ligų yra plaučių tuberkuliozė). Taip pat gali būti stemplės kandidozė, pasikartojanti pneumonija, bronchitas, ezofagitas, limfoma, Kaposi sarkoma, encefalopatija, išsekimo sindromas, smegenų, akies, vidaus organų toksoplazmozė ir kitos ligos. ŽIV liga iki AIDS stadijos vystosi palaipsniui. Daugumai užsikrėtusiųjų po kelių savaičių pasireiškia trumpalaikiai ūminės ŽIV ligos stadijos simptomai (karščiuojama, padidėja limfmazgiai, parausta gerklė, skauda raumenis, sąnarius, atsiranda bėrimų), kurie greitai pranyksta, ir žmogus kelerius metus jaučiasi visiškai sveikas. ŽIV gyvena ir dauginasi įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse, labiausiai pažeidžia T limfocitus helperius, makrofagus ir kitas imuniniuose procesuose dalyvaujančias ląsteles.
ŽIV užkrėsti T limfocitai (pro elektroninį mikroskopą darytoje fotografijoje)
ŽIV į ląsteles patenka per jų paviršiuje esančius CD4 antigenus (ląstelių diferenciacijos antigenus) bei koreceptorius (CCR5, CXCR4 ir kitus). Žmogaus ląstelėje ŽIV fermentas – atvirkštinė transkriptazė – iš ŽIV ribonukleorūgšties (RNR) susintetina virusinę deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulę, kuri integruojasi į žmogaus ląstelės chromosominę DNR. Integruota virusinė DNR (vadinama provirusine DNR) gali būti neaktyvi keletą mėnesių, metų (latentinis ŽIV infekcijos periodas). Prasidėjus antigeninei stimuliacijai inicijuojama ŽIV viruso sintezė, nes kartu su ląstelių chromosominės DNR replikacija vyksta ir provirusinės DNR replikacija. Pvz., stimuliuoti T limfocitai dalijasi, kad galėtų veiksmingai kovoti su virusais, bet besidalydami taip pat greitai ir dideliais kiekiais gamina viruso kopijas. Ląstelės gyvavimas sutrumpėja. Nauji virionai plinta krauju ir infekuoja kitas ląsteles – taikinius. Kurį laiką imuninė sistema kompensuoja ŽIV sukeltus pakitimus (besimptomis ligos periodas). Vėliau organizme atsiranda daug imunologinių pokyčių: sumažėja bendras T limfocitų, ypač T helperių kiekis, pasikeičia T helperių ir T supresorių santykis, nusilpsta makrofagų citotoksiškumas, sutrinka antikūnų sintezė. Sumažėja imuninės sistemos kompensacinės galimybės ir organizmas tampa neatsparus infekcijoms, prasideda simptominė ŽIV ligos stadija, kuri pasireiškia susilpnėjusios imuninės būklės simptomais: įvairiomis infekcijomis, atsiranda navikinių susirgimų ir galiausiai išsivysto paskutinė ŽIV ligos stadija, vadinama AIDS.
Gydymas
ŽIV liga, įskaitant AIDS, gydoma antiretrovirusiniais vaistais (ARV), kurie nesunaikina, bet slopina ŽIV dauginimąsi, todėl sumažėja ŽIV infekcijos progresavimo greitis. ŽIV infekcijos gydymas ARV keičia natūralią ŽIV ligos eigą, mažina mirštamumą nuo AIDS. Paciento, kuriam diagnozuota AIDS ir kuris negauna ARV, išgyvenamumas vidutiniškai siekia 1,3 metų. Nors ŽIV ligos progresavimo greitis atskirais atvejais skiriasi, vidutinė laikotarpio nuo užsikrėtimo iki AIDS trukmė neskiriant ARV siekia apie 10 metų. ŽIV ligos gydymo veiksmingumas vertinamas pagal virusų koncentraciją (ŽIV RNR) kraujuje. Jei ŽIV ligos gydymas veiksmingas, pasiekiama, kad ŽIV RNR kraujuje neaptinkama, tačiau tai nereiškia, kad virusai išnyko iš organizmo. Tiesiog ŽIV koncentracija kraujuje yra tokia maža, kad jos laboratoriškai negalima nustatyti. Nuo ŽIV RNR koncentracijos kraujuje priklauso organizmo skysčių užkrečiamumas. Jei virusų koncentracijos kraujuje neįmanoma nustatyti, ŽIV perdavimo rizika yra maža, tačiau ji nelygi nuliui (išlieka rizika užsikrėsti ŽIV).
Istorija
AIDS epidemija prasidėjo paskutiniais 20 a. dešimtmečiais. AIDS pirmą kartą aprašytas 1981 Los Andžele ir Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1982 pavadinta įgytu imunodeficito sindromu – AIDS. Pasteuro instituto (Paryžiuje) mokslininkų grupė, vadovaujama L. Montagnier, 1983 išskyrė ligą sukeliantį virusą. 1985 sukurti iki šiol naudojami viruso aptikimo kraujuje imunofermentiniai testai (IFA). AIDS sukėlėją Tarptautinis virusų klasifikavimo komitetas 1986 pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). 1987 pradėti plačiai taikyti vaistai, stabdantys ŽIV dauginimąsi ir stimuliuojantys imuninę sistemą. 2022 užsikrėtusių ŽIV pasaulyje buvo daugiau kaip 39 mln. žmonių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europoje 2022 buvo užregistruota 110 486 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per 1988–2022 užregistruota 3835 ŽIV užsikrėtusieji. 2022 buvo diagnozuotas 252 nauji ŽIV infekcijos atvejai.
spalvotas ŽIV infekuotos T ląstelės vaizdas (3D vaizdas)
raudonas kaspinėlis yra solidarumo žmonėms, nešiojantiems ŽIV ir sergantiems AIDS, simbolis
3177