aikidò (jap. ai – meilė, harmonija, ki – ypatinga visuotinė gyvybinė galia, energija, do – tobulėjimo kelias), japonų savigynos kovų menas, naudojantis apskritiminius metimo judesius, jungiančius partnerių (priešininkų) ki.
Siekiama įveikti konfliktą, nugalėti agresiją, o ne agresorių. Aikido praktikuojamas pasaulyje kaip gyvenimo būdas, ugdantis žmogaus dorovę. Šiuolaikinį aikido sukūrė Morihei Ueshiba (1883–1969). Po jo mirties mokiniai sukūrė daug (apie 60) įvairių aikido šakų. Aikido pagrindiniai judesiai buvo žinomi jau 14 amžiuje. Tradicinis japonų aikido, vadinamasis ai (sujungimas, griežtas valdymas), skiriasi nuo šiuolaikinio aikido šakų tuo, kad daug plačiau naudojo tradicinius kovos veiksmus (t. p. kendo ir laido sistemų) ir ginklus (kardus, įvairaus ilgio lazdas, peilius ir kita) bei nuginklavimo veiksmus. Tik tradicinį aikido, kaip savigynos sistemą, naudoja įvairių šalių policija, kariuomenė, specialiosios tarnybos. Šiuolaikinis aikido tam nenaudojamas. Lietuvoje praktikuojama kelių šakų aikido. Vilniuje veikia didžiausias Europoje tradicinio aikido centras (įkurtas 1988; daugiau kaip 400 nuolatinių narių, 2020).
aikido
1851