Ispanijos aikštė Sevilijoje (1929, architektas A. Gonzálezas)
aikšt, neužstatyta miesto, gyvenvietės teritorija, gatvių tinklo dalis, kurią riboja pastatai, statiniai, želdynai. Aikštės būna reprezentacinės, visuomeninės (agora, forumas, registanas, turgaus, rotušės aikštės), memorialinės, poilsio (skveras), transporto (prie stočių, magistralinių gatvių sankryžose). Aikštėje (arba šalia jos) dažnai stovi reprezentacinis pastatas (rotušė, bažnyčia, rūmai, užvažiuojamieji namai), paminklas, kai kada joje būna želdynų, įvairių įrenginių (fontanų), smulkiosios architektūros statinių. Būna netaisyklingo (trikampė, trapecinė) arba taisyklingo (kvadratinė, stačiakampė, apskrita, ovali) plano.
Aikštės prototipai buvo Kretos, Egipto, Babilono, Asirijos rūmų bei šventyklų kompleksų stačiakampio plano kiemai. Pirmosios senovės graikų (agoros) bei romėnų (forumai) aikštės buvo skirtos visuomeniniams susirinkimams, turgums.
Rūmų aikštė Sankt Peterburge
12–14 a. Europos miestuose daugiausia formavosi netaisyklingo plano ar keturkampės turgaus ir bažnyčių aikštės; jų viduryje ar kampe stovėjo rotušė arba bažnyčia (Liubeko aikštė). 15–16 a. (Renesanso epochoje) paplito stačiakampės arba kvadratinės, apstatytos pastatais su lodžijomis ir arkadomis, visuomeninės aikštės (Šv. Morkaus Venecijoje, Kapitolijaus Romoje). 16–17 a. (baroko laikotarpiu) kurtos sudėtingo plano dekoratyvinės aikštės (Šv. Petro Romoje). 17–18 a. (ypač Prancūzijoje) paplito atviros klasicistinės aikštės su ryškia kompozicine ašimi (Žvaigždės, dabar Ch. de Gaulle’io, Carrouselio aikštės Paryžiuje). 20 a. buvo kuriamos reprezentacinės, turgaus, poilsio, dekoratyvinės, transporto aikštės.
Lietuvoje
Dauguma Lietuvos aikščių susidarė kelių sankryžose ir buvo netaisyklingo plano. Per Valakų reformą suplanuota taisyklingų, daugiausia kvadratinių aikščių su statmenomis, į aikštės kampus sueinančiomis gatvėmis (Kretingos, Marijampolės, Skuodo, Virbalio aikštės). Nuo 16 a. vidurio kai kuriuose Lietuvos miestuose atsirado po kelias aikštes (17 a. viduryje Kėdainiuose buvo 6 turgaus aikštės). 18 a. antroje pusėje sukurta klasicistinių aikščių su kompozicine ašimi, einančia į rūmus ar bažnyčią (Rietavo, Rokiškio aikštės). 19 a. aikštės formuotos pagal Rusijos imperijos miestų pavyzdį; taisyklingų reprezentacinių aikščių viduryje būta pastatų ar paminklų, vietoj senųjų aikščių imta rengti skverus.
Nepriklausomybės aikštė Vilniuje
Nuo 20 a. vidurio turgaus aikštės pamažu darėsi reprezentacinėmis, turgavietės buvo iškeliamos toliau nuo centro. 20 a. antroje pusėje rekonstruotos senosios aikštės (Rotušės, Katedros aikštės Vilniuje), kurtos naujos reprezentacinės (Nepriklausomybės aikštė Vilniuje, Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose) ir transporto aikštės. Aikštėse pastatyta skulptūrų (Katedros aikštėje Vilniuje – paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, skulptorius V. Kašuba, pastatytas 1996, skulptorius atlikėjas M. Šnipas; Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose – Šaulys 1986, skulptorius S. Kuzma), smulkiosios architektūros statinių, įrengta gėlynų.
1473