Naginevičitė Aira, Adomáitienė 1965 07 10Kaunas, lietuvių šokėja, choreografė, pedagogė. 1987 baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus (choreografiją). 1987–89 Kauno išraiškos šokio kolektyvo Sonata vadovė. 1989 Kaune įkūrė šiuolaikinio šokio grupę Fluidus, 2013 Vilniuje – šokio teatrą AIROS. Nuo 1998 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 2004 Lietuvos muzikos akademija), profesorė (2020).
Aira Naginevičiūtė
A. Naginevičiūtė. Šokio spektaklio Nėščia tyla scena (2004)
Žymiausi kūriniai: Siena (1990, pagal grupės King Crimson muziką), Bėgti... Reiškia bėgti arba greitai eiti (1995, pagal grupės Faust muziką), Nepakelk galvos (1996, pagal Ph. Berthet, H. Hillerio muziką), W (1997), Fata Morgana (1998, pagal Rolando Cikanavičiaus muziką), Fata Morgana II (1999, pagal grupės Beautifull people, R. Cikanavičiaus muziką), Oronėra (2000), Processus (2002, Kultūros ministerijos apdovanojimas 2003), Nėščia tyla (2004), Ego ir ID (2007, 2009), Mėnulis nepaiso lojančių šunų (2008), Chimeros karoliai (2013), Stiklo sodai (2015), Melancholijos bokštai (2016, visi pagal įvairią muziką). Sukūrė choreografiją B. Kutavičiaus operai baletui Ugnis ir tikėjimas (2003), V. Bartulio oratorijai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį (2010), režisavo projektą kūnams Alkis (2021, ir choreografė).
Spektakliams būdinga meditatyvinė nuotaika, vidinių žmogaus būsenų analizė, dažnai remiamasi japonų šokio srove buto.
Apie A. Naginevičiūtę sukurtas dokumentinis filmas Airos šokis (2023, režisierė Greta Grinevičiūtė).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2020). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2024).
2072