Arijos mùzika.
Liaudies muzika
Išlikusi airių liaudies muzika vienbalsė. Senovės airių sagose minimas dainavimas keliais balsais. Melodijos grindžiamos septynialaipsnėmis diatoninėmis dermėmis ir pentatonika. Gausu meilės, apeigų, vaišių, darbo, siužetinių dainų (vadinamųjų baladžių). Dažnai jos tridalio metro, simetrinės struktūros, išplėtotos apimties. Pasitaiko 5–7 dalių metro dainų (laoi). Liaudies muzikos ritmika dažniausiai susijusi su asonansiniais eilėdaros akcentais, jos melodinė struktūra sąlygota arfos arba dūdmaišio garsaeilio. Airijoje nuo seno buvo populiari vadinamoji airių arfa, kuria akompanuota dainoms. Rengtos arfininkų varžybos. Jau 12 a. minima airių arfininkų meno įtaka škotų ir valų muzikai.
Profesionaliosios muzikos raida
Profesionalioji muzikinė kultūra Airijoje suklestėjo jau ankstyvaisiais viduramžiais, tačiau jos raidą nuo 12 a. ilgam sustabdė anglų ekspansija. Vienuolynai buvo svarbūs muzikos centrai. Čia plito daugiabalsis giedojimas, vargonų muzika. Manoma, kad airių vienuoliai vieni pirmųjų Europoje ėmė propaguoti grigališkąjį choralą. Viduramžiais ir vėliau garsėjo bardai. Vienas paskutiniųjų bardų – T. O’Carolanas (1670–1738).
17 a. viduryje O. Cromwelliui numalšinus airių sukilimą bardų menas ėmė nykti. Jie nutolo nuo tradicinių formų, ėmė krypti į liaudies poezijos ir muzikos tradicijas. Tuo metu sustiprėjo anglų muzikinės kultūros įtaka. Miestuose buvo steigiamos muzikantų gildijos. Airių muzikos tautinė specifika išliko tik liaudies dainose.
18 a. pabaigoje dėl sustiprėjusių ryšių ir airių migracijos į Škotiją bei Angliją airių muzikoje išryškėjo tų tautų baladžių elementai. 1721 anglai J. ir W. O’Neillai išleido T. O’Carolano dainų rinkinį, 1726 – Labiausiai žinomų airių melodijų rinkinį (Collection of the Most Celebrated Irish Tunes). Šio rinkinio melodijas dainų operose vartojo anglų kompozitoriai C. Coffey ir W. Shieldas. Airių folklorą tyręs E. Buntingas laikomas airių folkloristikos pradininku. Airių dainų ir baladžių naudojo anglų kompozitorius T. Moore’as.
Kompozitoriai
18–19 a. garsėjo kompozitoriai T. Roseingrave’as (1690–1766), M. Kelly (1762–1826), W. V. Wallace’as (1812–65), C. Woodas (1866–1926), H. H. Harty (1879–1941), A. E. T. Baxas, J. Fieldas, M. W. Balfe’as, gyvenę ir kūrę daugiausia kitose šalyse; C. V. Stanfordas laikomas žymiausiu 19 a. pabaigos–20 a. pradžios airių kompozitoriumi. Žymesni 20 a. kompozitoriai: A. Fleischmannas (1910–92), F. May (1911–85), B. P. Boydellis (1917–2000), A. J. Potteris (1918–80), G. Victory (1921–95), J. Wilsonas (1922–2005), S. O’Riada (1931–71), J. Kinsella (g. 1932), S. Bodley (g. 1933), F. Corcoranas (g. 1944), E. Sweeney (g. 1948), J. Buckley (g. 1951), G. Barry (g. 1952), R. Deane (g. 1953), P. Cassidy (g. 1956), F. Johnstonas (g. 1959); atlikėjai: pianistai – J. O’Connoras (g. 1947), M. O’Rouke’as, fleitininkai – J. Galway, E. Beckettas, P. Dunkerley, smuikininkė G. O’Grady, vargonininkai – G. Gillenas, P. Sweeney, D. Hunteris.
Muzikinės institucijos
Svarbiausi Airijos muzikinio gyvenimo centrai – Dublinas ir Korkas. Ypač senas muzikos tradicijas turi Dublinas. 18 a. čia pradėjo kurtis muzikos draugijos, įkurta Muzikos akademija (1757), Muzikos katedra Dublino universitete (1764–74 ir nuo 1847). Veikia Airijos nacionalinė operos trupė (įsteigta 1963), chorų sąjungos, Airijos radijo ir televizijos simfoninis orkestras. Rengiami muzikos festivaliai: Dubline – šiuolaikinės muzikos, Waterforde – operetės, Wexforde – operos, Korke – chorinės muzikos.
L: W. H. G. Flood A History of Irish Music Dublin 1905; A. Fleischmann Music in Ireland: A Symposium Cork 1952; D. J. O’Sullivan Folk Music and Songs 4 v London 1927–39, Songs of the Irish London 1960; I. M. Hogan Anglo-Irish Music, 1780–1830 Cork 1966; C. Acton Irish Music and Musicians Dublin 1978.
621
Airijos kultūra
Airijos konstitucinė santvarka