Aitòlija (Aitōlia), Etòlija, istorinė sritis Graikijos viduryje, į šiaurę nuo Korinto įlankos. Ribojasi su Akarnanija (Achelojo upe), Epyru, Tesalija, Doride ir Lokride.
Pavadinimas kilęs iš mitinio herojaus Aitolo, Oinėjo (kitais duomenimis, Endimiono) sūnaus. Aitolų gentys vertėsi daugiausia medžiokle ir arklininkyste.
Mikėnų epochoje (trečias–antras tūkstantmetis pr. Kr.) garsėjo kultūros centrais, žymiausi – Pleuronas, Kalidonas, Oichalija; mikėniškos tvirtovės liekanų rasta Termo vietovėje. Homero Iliados vadinamajame laivų kataloge minima 40 aitolų laivų, kuriuos prie Trojos atplukdė Pleurono ir Kalidono karalius Toantas.
Klasikiniu laikotarpiu (5 a.–4 a. pr. Kr. vidurys) – atsilikusi, tačiau karinga sritis, kuri 426 pr. Kr. sugebėjo pasipriešinti atėniečiams.
Aitolijos politinė įtaka padidėjo helenizmo laikotarpiu (4 a. pr. Kr. pabaiga–30 pr. Kr.) jos gentims susijungus į Aitolijos sąjungą. 27 pr. Kr. Romos imperatorius Augustas prijungė Aitoliją prie Achajos provincijos.
879