ajurvedà (skr. aju – gyvenimas + veda – žinios), ajurvèdos medicinà, indų tradicinių sveikatos priežiūros ir gydymo priemonių arba metodų sistema. Kaip organizuota prevencinės sveikatos priežiūros ir gydymo sistema plačiai praktikuojama ir kitose Azijos valstybėse (pvz., Nepale, Tailande).
ajurvedos priemonės (2017, Delis)
Ajurveda turi senas tradicijas, atsiradusias Indijoje galimai net prieš 3000 metų. Jos pradininku laikomas Dhanvantaris – hinduizmo mitologijoje dievų gydytojas, kuris ajurvedos dovaną gavęs iš Brahmos. Pirmosios ajurvedos koncepcijos buvo išdėstytos Vedų dalyje, vadinamoje Atharvaveda. Vedose gausu maginių praktikų, skirtų ligoms gydyti, ir burtų demonams, esą sukeliantiems ligas, išvaryti. Dažniausiai minimi šie susirgimai: karščiavimas (takmanas), kosulys, užkimimas, viduriavimas, lašinė (generalizuota edema), pūliniai, traukuliai, augliai ir odos ligos (įskaitant raupus). Gydymui rekomenduojama daugybė žolelių. Vedų medicina gyvavo maždaug iki 800 prieš Kristų.
Indijos medicinos aukso amžių nuo 800 pr. Kr. iki maždaug 1000 po Kr. žymėjo gausūs medicinos traktatai. Juose žmogaus kūnas analizuotas pagal žemę, vandenį, ugnį, orą ir šių elementų visumą, t. y. principus, arba došas, kurios įkūnytos visose gyvose būtybėse ir vadinamos Vata, Pitta ir Kapha. Kai žmogus suserga, ajurvedos gydytojas bando surasti ligos ir došų pusiausvyros sutrikimo priežastis.
Kaip ir mokslinė medicina, ajurveda turi ir prevencinių, ir gydomųjų aspektų. Ligų prevencijos tikslu pabrėžiama būtinybė laikytis griežtų asmeninės ir socialinės higienos taisyklių, kurių detalumas priklauso nuo individualių savybių, klimato ir aplinkos specifikos bei poveikio. Kūno mankšta, vaistažolių preparatai ir joga yra gydomųjų priemonių dalis. Gydomieji ajurvedos aspektai apima augalinių vaistų, išorinių preparatų naudojimą, fizioterapijos ir dietos taikymą. Ajurvedos gydytojai vadovaujasi principu, kad prevencinės ir gydomosios priemonės turi būti pritaikytos prie kiekvieno paciento asmeninių poreikių. Vienas reikšmingiausių ajurvedos požiūrių – fizinė žmogaus sveikata nėra galutinis gydymo tikslas.
Ajurvedos medicina yra populiari sveikatos priežiūros forma Indijoje, kur jos mokoma maždaug 100 koledžų. 1971 Indijos vyriausybės įsteigta Indijos medicinos taryba pripažįsta įvairias tradicinės gydomosios praktikos formas, įskaitant ajurvedą, unani ir sidha. Vykdomi projektai, kuriais siekiama vietines Indijos ir Vakarų medicinos formas integruoti į bendrą sveikatos apsaugos sistemą. Dauguma ajurvedos gydytojų dirba kaimo vietovėse, vien Indijoje teikdami sveikatos priežiūros paslaugas mažiausiai 500 mln. gyventojų.
Vakaruose ajurveda populiari kaip alternatyviosios medicinos rūšis.
-ajurvedinė medicina