Akãdas (Akkad), Agãdė, senovės Mesopotamijos valstybė ir jos sostinė. Spėjama miesto vieta – į pietvakarius nuo Bagdado. Vienas seniausių semitų centrų Babilonijoje. Apie 2300 pr. Kr. įkūrė Sargonas Senasis . Jis nukariavo Šumerą, pietinės Mesopotamijos miestus valstybes, surengė karo žygius į Elamą, Siriją, Mažąją Aziją. Per Akadą driekėsi upių ir karavanų prekybos keliai iš Armėnijos į Persijos įlanką, iš Irano į Viduržemio jūros pakrantes ir Mažąją Aziją. Akadas klestėjo valdant Sargono Senojo įpėdiniams Rimušui (2283–2275), Maništusu (2274–2260). Didžiausios galybės pasiekė valdant Naramsinui (2236–2200). Valstybė žlugo apie 2200 pr. Kr. dėl klajoklių gutijų genčių antpuolių. 19 a. pr. Kr. pradžioje iškilus Babilonui sunyko ir Akado miestas.
1049