akadèmija (gr. Akadēmia), aukščiausia mokslo, meno įstaiga, t. p. mokslo, meno draugija arba specialioji aukštoji mokykla.
Pavadinimo kilmė
Pavadinimas kilęs iš mitinio didvyrio Akademo (Hecademus) vardu pavadintos vietovės, alyvmedžių giraitės (netoli Atėnų), kur maždaug nuo 387 pr. Kr. savo mokiniams paskaitas skaitė graikų filosofas Platonas (Platono akademija).
Akademijų raida
Helenizmo epochoje akademijos pradmenų turėjo Aleksandrijos muziejus (3 a. prieš Kristų). Viduramžiais Rytuose garsėjo Išminties namai Bagdade (9 a.), Mamūno akademija Chorezme (11 a.), mokslo draugijos prie observatorijų Meragėje (13 a.) ir Samarkande (15 amžius). Italijoje Atgimimo epochoje įvairių mokslo draugijų (vadintų akademijomis: Platono akademija Florencijoje, įsteigta 1442, Pontanijano akademija Neapolyje, įsteigta 1443) veikla siejasi su literatūros, ypač klasikinės, tyrinėjimais.
15 a. antroje pusėje atsirado su muzika susijusių akademijų (draugijų, kurias sudarė filosofai, mokslininkai, poetai, muzikantai); 16–17 a. jų buvo apie 1000, įvairių tipų ir pakraipų. Rengė disputus, koncertus, poetų ir muzikų konkursus, kai kurios steigė muzikos mokyklas, operos teatrus; jų nariai tyrė muzikos istoriją, rašė muzikos teorijos veikalus. Muzikos akademijos raidai turėjo įtakos Florencijos kamerata (įsteigta 1580), Bolonijos filharmonijos akademija (įsteigta 1666). 16–17 a. Italijoje steigtos literatūrinės akademijos, žymiausia Cruscos akademija (Accademia della Crusca, įsteigta 1582 Florencijoje) 1612 išleido akademijos italų kalba žodyną (Vocabolario della Crusca), Toskanos dialekto pagrindu sunorminusį italų literatūrinę kalbą. 1635 įsteigta Prancūzų akademija tapo žymiausia Europos literatūros akademija. 1648 Paryžiuje įsteigta Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija. Oficialų Nacionalinės muzikos akademijos pavadinimą turi operos teatras Grand Opéra (įsteigtas 1671).
Nacionalinės muzikos akademijos (Grand Opéra) pastatas Paryžiuje
Austrijos mokslų akademijos pastatas Vienoje
Pirmosios mokslų akademijos įsteigtos Italijoje (žymiausia įsteigta 1603 Romoje). 17 a. įsteigtos reikšmingiausios Europos mokslų akademijos: 1662 Londono karališkoji draugija, 1666 Paryžiuje Mokslų akademija, 1700 Berlyne Prūsijos karališkoji mokslų akademija. 18 a. pradžioje dauguma Europos valstybių jau turėjo mokslų ir literatūros akademijas, kurios tapo nacionaliniais mokslo centrais. Dabar beveik visose Europos šalyse yra bent viena akademija arba mokslo draugija, remiama valstybės; veikia nacionalinės kompleksinės ir specializuotos mokslų akademijos arba jų funkcijas atliekančios įstaigos (Didžiojoje Britanijoje – Londono karališkoji draugija; Prancūzijoje – Prancūzijos institutas, įsteigtas 1795; Italijoje – Nacionalinė akylųjų akademija (Accademia Nazionale dei Sincei, įsteigta 1795). 1724 Sankt Peterburge įsteigta Rusijos mokslų akademija.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmąją mokslinę Amerikos filosofijos draugiją (American Philosophical Society) 1743 įkūrė B. Franklinas. 1779 Bostone įsteigta Amerikos menų ir mokslų akademija, 1863 Vašingtone – JAV nacionalinė mokslų akademija. Nacionalinės mokslų akademijos veikia Azijos ir Afrikos šalyse: Arabų akademija (įsteigta 1919 Damaske), Indijos nacionalinis mokslo institutas (įsteigtas 1935), Egipto akademija (įsteigta 1961).
Akademijomis vadinamos ir kai kurios aukštosios mokyklos (dažniausiai dvasinės, karo, literatūros, medicinos, meno, muzikos, žemės ūkio).
Akademijos Lietuvoje
Lietuvoje 1579 įsteigta Vilniaus akademija ir universitetas (Vilniaus universitetas). 1832 uždarius Vilniaus universitetą, įsteigta Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija ir 1833 Dvasinė katalikų akademija.
1922 įsteigta Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1924 – Žemės ūkio akademija (1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija). 1941 Vilniuje įsteigta LSSR mokslų akademija (nuo 1990 Lietuvos mokslų akademija), 1990 – Lietuvos policijos akademija (nuo 1997 Lietuvos teisės akademija, nuo 2000 Lietuvos teisės universitetas, nuo 2004 Mykolo Romerio universitetas). Lietuvoje 2001, be mokslų akademijų, veikė 5 akademijos (aukštosios mokyklos): Lietuvos veterinarijos akademija (įsteigta 1936, 2010 su Kauno medicinos institutu sujungta į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą), Vilniaus dailės akademija (įsteigta 1941, 1944–1992 Vilniaus dailės institutas), Lietuvos kūno kultūros akademija (įsteigta 1945, iki 1999 Lietuvos kūno kultūros institutas, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (įsteigta 1949, iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (įsteigta 1994).
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Dabar veikia Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (iki 2021 Šiaulių universitetas), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (iki 2018 07 Lietuvos edukologijos universitetas), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.