akademizmas

akademzmas, vaizduojamosios dailės kryptis, pasireiškusi 19 a. Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Akademizmas susijęs su dailės akademijose suformuotais mokymo ir kūrybos uždaviniais, klasicizmo estetikos principais ir vaizdavimo taisyklėmis. Teikta pirmenybė antikinės mitologijos, istorijos, Biblijos siužetams, kilnių, idealizuotų herojų paveikslams.

A. Cabanel. Veneros gimimas (aliejus, 1875, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Kūriniams būdinga meistriškas piešinys, daugiafigūrės scenos, patosas. 16 a. pabaigoje Italijoje tokias nuostatas pradėjo diegti dailininkų sambūriai, pasivadinę akademijomis. Ilgainiui kanoniškas stilistinių schemų kartojimas niveliavo menininko individualybę, patosas ir didingumas virto teatrališku efektingumu. 19 a. su akademizmo nuostatomis konfrontavo romantizmas, realizmas, natūralizmas, vėliau – impresionizmas, simbolizmas. Šių srovių įtaka kai kurių akademistų kūrybą darydavo eklektišką. Žymiausi akademistai: tapytojai – Williamas‑Adolpheʼas Bouguereau, Alexandreʼas Cabanelis (Prancūzija), F. Bruni (Rusija), skulptoriai – Albertas‑Ernestas Carrier-Belleuse’as, Henri Chapu (Prancūzija), Vincenzo Gemito (Italija).

A.-E. Carrier-Belleuse. Michelangelo (sidabruota bronza, iki 1883, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

H. Chapu. Jeanneʼa dʼArc Domrémy (marmuras, 1872, Orsay muziejus Paryžiuje)

Akademizmas Lietuvos dailėje

Lietuvoje akademistinių kūrinių sukūrė N. Ylakavičius, V. Neveravičius, Peterburgo dailės akademiją baigę T. Goreckis, K. Rafalavičius, I. Chruckis, Ignotas Mauricijus Ščedrauskas.

1624

V. Neveravičius. Marija Magdalietė (aliejus, apie 1835, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)