akadų kalba

akãdų kalbà, babiloniẽčių ir asrų kalbà, semitų kalbų šiaurės rytų grupės kalba. Turi 2 tarmes: babiloniečių (Akadas, Babilonija) ir asirų (Asirija). Akadų kalba pavadinimą gavo nuo Akado valstybės, kurioje, be akadų kalbos, vartota ir šumerų kalba. Akadai, nukariavę šumerus (šie apie 15 a. pr. Kr. susiliejo su akadais), perėmė jų raštą – dantiraštį. Iš antro tūkstantmečio prieš Kristų išliko daug literatūros, religijos, teisės ir kitų rašytinių paminklų akadų kalba. Jos babiloniečių tarmė tapo literatūros kalba. Nuo 19 a. pr. Kr. vartota ir Asirijoje, ypač klestėjimo laikotarpiu (13 a.–605 prieš Kristų). Daug raštų akadų kalba (apie 30 000 dantiraščio lentelių) rasta Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos griuvėsiuose Ninevėje. Babilonijos ir Asirijos klestėjimo laikotarpiu akadų kalba tapo Vakarų Azijos tarptautine kalba. Šnekamąją akadų kalbą 5 a. pr. Kr. pradžioje išstūmė aramėjų kalba. Kaip rašto kalba akadų kalba vartota Persijoje per visą Achaimenidų epochą (6–4 a. prieš Kristų).

1124