Akarnãnija (Akarnania), istorinė sritis Graikijos vakaruose, tarp Jonijos jūros, Ambrakijos įlankos ir Achelojo upės. Pavadinimas siejamas su Akarnano, upės dievo Achelojo dukters Kalirojės ir Alkmajono sūnaus, vardu. 7 a. pr. Kr. sritį kolonizavo Korintas (įkurti Anaktorijo, Astako, Solijo ir kiti miestai). Per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) Akarnanija palaikė Atėnus. 390 pr. Kr. pateko Spartos priklausomybėn. 342 pr. Kr. sudarė su Atėnais sutartį, nukreiptą prieš Spartą. Nuo 5 a. pr. Kr. gyvavusi Akarnanijos genčių sąjunga po Leuktrų mūšio (371 pr. Kr.) priklausė Bojotijos koalicijai, o 3 a. pr. Kr. pirmoje pusėje – Aitolijos sąjungai. 3 a. pr. Kr viduryje Akarnanija pralaimėjo nesutarimuose su Aitolija ir ją pasidalijo Aitolija ir Epyras. Po 230 pr. Kr Epyrui tekusi dalis atgavo nepriklausomybę ir buvo Makedonijos sąjungininkė kovojant su Roma. 27 pr. Kr. Romos imperatorius Augustas Akarnaniją prijungė prie Achajos provincijos.
879