akcentològija (akcentas + gr. logos – mokslas), kalbotyros šaka, tirianti atskirų kalbų kirčio (bei jam artimo kito prozodinio elemento – priegaidės) pobūdį, rūšis (tipus) ir funkcijas, t. p. kirčiavimo sistemas ir jų raidą.
Tyrimo objektas
Kirtis bei priegaidė yra vieni supersegmentinių elementų, glaudžiai susijusių su segmentiniais elementais – kalbos garsais, skiemenimis, morfemomis, žodžiais. Kirčio bei priegaidės prigimtimi, fonetinėmis savybėmis domisi fonetikos (ypač eksperimentinės), funkcijomis – fonologijos specialistai, kirčio bei priegaidės kaita (metatonija) – morfologijos bei žodžių darybos tyrėjai. Šiuolaikiniams akcentologams daugiau rūpi dėsniai, lemiantys atskirų kalbų žodžių kirčio vietą ir kirčiavimo sistemos pobūdį, tad kalboms (latvių, lenkų, čekų ir kitoms), turinčioms fiksuotą žodžio kirtį, akcentologija kaip atskira kalbotyros šaka nereikšminga. Laisvąjį kirtį turinčiose kalbose (lietuvių, rusų ir kitose) kirčio vieta daugiausia priklauso nuo morfemų akcentinių savybių, todėl alcentologija yra labai glaudžiai susijusi su morfologija ir žodžių daryba (šiuolaikinėje kalbotyroje populiari morfologinės akcentologijos koncepcija).
Akcentologijos šakos
Skiriama sinchroninė ir diachroninė (istorinė) akcentologija. Pirmosios objektas – atskirų laikotarpių kirčiavimo sistemos, antrosios – tų sistemų kilmė ir raida. Galima skirti bendrinės kalbos ir tarminę akcentologiją. Pirmoji apimtų tiek rašomosios, tiek šnekamosios bendrinės kalbos kirčiavimo dėsningumus ir normas, antroji – atskiros tarmės ar tarmių kirčiavimą.
Lietuvių kalbos akcentologijos tyrimai
Lietuvių kalbos akcentologijos užuomazgų yra pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose (D. Kleino, K. Sapūno ir T. G. Šulco, ypač 1737 metų Universitas lingvarum Litvaniae). Profesionaliai lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnius pirmasis aprašė F. Kuršaitis. Lietuvių kalbos akcentologiją tyrė K. Būga ir K. Jaunius, t. p. P. Skardžius, J. Kazlauskas, A. Laigonaitė, A. Pakerys, F. de Saussure’as (Šveicarija), J. Endzelīnas (Latvija), J. Kuryłowiczius (Lenkija), F. Fortunatovas, V. Illič-Svityčius, V. Dybo (Rusija).
Morfologinės lietuvių akcentologijos pagrindus padėjo P. Garde’as ir A. S. Girdenis.
L: A. Pakerys Akcentologija 2 d. Kaunas 1994–2002; A. Girdenis Teoriniai fonologijos pagrindai Vilnius 1995; B. Stundžia Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema Vilnius 1995; P. Skardžius Lietuvių kalbos kirčiavimas / Rinktiniai raštai t. 5 Vilnius 1999; B. Stundžia Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija Vilnius 22014; P. Garde L’accent Paris 1968.
2036