ãkcija (lot. actio – veikimas), 20 a. antros pusės avangardinio meno rūšis – reginys iš veiksmu susietų vaizdinės ir garsinės raiškos priemonių. Naudojama įvairios medžiagos, rašytinis ar skaitytinis tekstas, garsai, fotografijos, autorių kūnai, sukuriamas tam tikras jų derinys, kaita, parodomas santykis su erdve, laiku; taikomi eksperimentinio teatro principai.
6 dešimtmetyje akcijas pradėjo kurti avangardinė Vienos grupė, kurią sudarė architektas, rašytojas F. Achleitneris, rašytojas H. C. Artmannas, rašytojas, kompozitorius, dailininkas G. Rühmas, rašytojas O. Wieneris ir kiti. Šiuos menininkus domino lingvistiniai eksperimentai, jų vaizdinė, veiksmo išraiška. 1958–59 Vienos grupės rengiamuose Literatūriniuose kabaretuose prisiminta dadaistų Cabaret Voltaire veikla, taikyta meninė Fluxus metodologija, hepeningo, konceptualiojo meno ir performanso raiškos būdai (fotomontažai, tekstų, fotografijų deriniai, eksperimentinio teatro principai). Iš pradžių akcija traktuota kaip periferinė meninės veiklos forma. Kaip savarankiška meno rūšis įsitvirtino 1967, kai G. Rühmas išleido informacinį leidinį Vienos grupė. Tekstas, veikla. Akcija (Die Wiener Gruppe. Texte, Gemeinschaftsarbeiten. Aktionen).
Akcija Lietuvoje
Lietuvoje akcijų nuo 9 dešimtmečio pabaigos sukūrė grupės Post Ars (Aleksas Andriuškevičius, R. Antinis jaunesnysis, Č. Lukenskas), Žalias lapas (A. Bareikis, Dž. Katinas, L. Liandzbergis, G. Urbonas ir kiti). Jų akcijose ryški konceptualiojo meno įtaka, reikšmingas vaizdinis pradas.
1310
Dž. Katino ir L. Liandzbergio akcija Mums ne vis vien (1997, Teatro aikštė Klaipėdoje)