ãkcinė bendróvė, įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į vienodos nominaliosios vertės akcijas; viena populiariausių verslo organizavimo formų. Visos didžiausios pasaulio įmonės yra akcinės bendrovės.
Veiklos teisinis reglamentavimas
Akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė (už savo prievoles atsako tik savo turtu). Akcininkai už akcinės bendrovės veiklą ir nuostolius atsako tik savo įmokomis (jiems priklausančių akcijų verte). Akcinė bendrovė yra juridinis asmuo, turi pavadinimą. Gali savo vardu sudaryti sutartis, dalyvauti kitų akcinių bendrovių veikloje, steigti antrines bendroves, įsigyti turtinių ir neturtinių asmeninių teisių, būti ieškovu ir atsakovu arbitraže, teisme ir trečiųjų teisme.
Prancūzijoje akcinių bendrovių veiklą reguliuoja 1966 specialusis įstatymas. Yra dviejų rūšių akcinės bendrovės: société anonyme (akcininkų skaičius neribojamas; minimalus įstatinis kapitalas 37 000 eurų, minimalus steigėjų skaičius 7) ir société à responsibilité limitée (akcininkų skaičius negali būti didesnis kaip 100; minimalus įstatinis kapitalas 1 euras, gali steigti ir 1 asmuo). Vokietijoje akcinių bendrovių (Aktiengesellschaft) veiklą reguliuoja 1965 specialusis įstatymas (gali steigti ir 1 asmuo, minimalus įstatinis kapitalas 50 000 eurų). Didžiojoje Britanijoje pagal 1985 specialųjį įstatymą yra: public company (akcininkų skaičius neribojamas; akcijos gali būti viešai platinamos per vertybinių popierių biržą, minimalus įstatinis kapitalas 50 000 svarų sterlingų; taikomi griežti atskaitomybės reikalavimai) ir private company limited by shares (akcininkų skaičius negali būti didesnis kaip 50; jie negali viešai parduoti akcijų).
Didžiausios akcinės bendrovės pasaulyje
1 lentelėje išvardytos didžiausios pagal pajamas, 2 lentelėje – didžiausios pagal rinkos vertę (kapitalizaciją) pasaulio akcinės bendrovės.
1
2
Istorija
Pirmosios akcinės bendrovės atsirado pradinio kapitalo kaupimo laikotarpiu. Užsienio prekybai plėtoti ir kolonijoms išnaudoti įsteigtos Ost Indijos bendrovės: anglų (1600; Ost Indijos bendrovė) ir olandų (1602). 1694 įsteigtas akcinis Anglijos bankas. Vėliau akcinės bendrovės paplito ūkio šakose, kurioms reikėjo didelio kapitalo: kasyboje, metalurgijoje, laivininkystėje, geležinkelių transporte.
19 amžiaus pabaigoje Didžiojoje Britanijoje buvo apie 9000 akcinių bendrovių, 20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose – 262 000.
20 amžiaus antroje pusėje akcinės bendrovės įsigalėjo gavybos ir apdirbamojoje pramonėje, ryšių, prekybos, transporto, finansų ir draudimo sferose.
Akcinės bendrovės Lietuvoje
Lietuvoje akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja 2000 Akcinių bendrovių įstatymas (nauja redakcija 2004; pirmasis priimtas 1994). Pagal jį skiriama akcinė bendrovė (akcijos platinamos ir jomis prekiaujama viešai; akcininkų skaičius neribojamas; minimalus įstatinis kapitalas 25 000 eurų) ir uždaroji akcinė bendrovė (akcijos neplatinamos viešai; minimalus įstatinis kapitalas 2500 eurų).
Akcinė bendrovė dažniausiai kuriama nenurodant jos veikimo trukmės. Akcinės bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Kiekvienas steigėjas turi būti steigiamos akcinės bendrovės akcininkas. Steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje nurodoma: duomenys apie steigėjus, steigiamos bendrovės pavadinimas, buveinė, steigėjų teisės, pareigos ir atsakomybė, akcijų nominalioji vertė, akcijų emisijos kaina, akcijų platinimo tvarka ir terminai, steigėjų ginčų sprendimo tvarka ir kita. Steigėjai parengia ir įregistruoja akcinės bendrovės įstatus. Juose nurodoma: akcinės bendrovės rūšis, pavadinimas ir veiklos tikslai, įstatinio kapitalo dydis, informacija apie išleidžiamas akcijas, valdymo organų struktūra, sprendimų priėmimo tvarka ir kita. Įregistravus įstatus įgyjama teisė platinti akcijas.
Per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo dienos turi būti sušauktas steigiamasis akcininkų susirinkimas. Jame tvirtinama akcinės bendrovės steigimo ataskaita, renkami akcinės bendrovės valdymo organai, revizorius ir kita. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nutarus akcinė bendrovė gali būti reorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę ir atvirkščiai.
Akcinė bendrovė likviduojama: pasibaigus įstatuose nurodytam bendrovės veikimo terminui, teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimu dėl bankroto, teismo sprendimu už įstatymų pažeidimus, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (jeigu nekeliama bankroto byla). Atsiskaičius su kreditoriais likęs akcinės bendrovės turtas paskirstomas akcininkams.
Lietuvoje pirmoji akcinė bendrovė – duonos kepykla Klaipėdoje – įkurta 1832. Klaipėdos alaus darykla (įkurta 1784) akcine bendrove tapo 1871. Vilniuje pirmoji akcinė bendrovė buvo Žemės bankas (įkurtas 1872). 1872 vokiečių Naujoji dujų akcinė bendrovė perėmė Vilniaus dujų fabriką (įkurtas 1864). Vilniaus privatinis komercijos bankas akcine bendrove tapo 1873.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1922 veikė 71 akcinė bendrovė, jų akcinis kapitalas sudarė apie 220 mln. Vokietijos markių. Akcinės bendrovės iki 1925 steigėsi ir veikė pagal Rusijos imperijos 1836 atitinkamus nuostatus, vėliau – pagal 1925 Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą. Akcinių bendrovių įstatus tvirtino finansų ministras, akcinių bankų – Ministrų Kabinetas. Patvirtinus įstatus steigėjai per šešis mėnesius turėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Akcinė bendrovė pradėdavo savo veiklą, kai apie jos įsteigimą paskelbdavo Vyriausybės žinios. Akcinėms bendrovėms daug lėšų skyrė valstybė. 1938 valstybė dalyvavo 21 akcinės bendrovės (jų akcinis kapitalas buvo apie 103 mln. litų) veikloje.
1939 pabaigoje veikė 136 akcinės bendrovės, turinčios 205,4 mln. litų kapitalą. Daugiausia lėšų buvo investuota į kredito įstaigas (77 mln. litų) ir pramonę (51,2 mln. litų). Didelę akcinių bendrovių kapitalo dalį sudarė užsienio bendrovių investicijos: Belgijos – 21 mln. litų, Švedijos – 6,1 mln. litų, Vokietijos – 3,5 mln. litų, Jungtinių Amerikos Valstijų – 1,9 mln. litų. Energetikoje vyravo Belgijos bendrovės, chemijos pramonėje – Švedijos ir Didžiosios Britanijos, metalo apdirbimo įmonėse – Vokietijos, kredito įstaigose – Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. 3 lentelėje pateiktas Lietuvos akcinių bendrovių skaičius pagal ūkio šakas 1939 pabaigoje.
3
2019 pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 127 786 uždarosios akcinės bendrovės (veikė 68 224), 383 akcinės bendrovės (veikė 281). 4 lentelėje išvardytos didžiausios šalies akcinės bendrovės (pagal pajamas).
4
1807