Kaurismäki Aki (Akis Káurismekis), tikr. Aki Olavi 1957 04 04Orimattila (Päijät-Hämės regionas), suomių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, aktorius. M. Kaurismäki brolis.
Išsilavinimas ir veikla
1977–80 studijavo Tamperės universitete (medijų studijos). 1981 su broliu Mika Helsinkyje įkūrė kino bendrovę Villealfa Filmproductions Oy, tais pačiais metais debiutavo kaip brolio filmų scenaristas ir aktorius. 1986 Sodankylä (Lapijos regionas) su broliu ir kino režisieriumi Anssi Mänttäri (g. 1941) įkūrė kino festivalį Vidurnakčio saulė. Nuo 1987 A. Kaurismäki vadovavo kino bendrovei Sputnik Oy Helsinkyje. Iš viso sukūrė daugiau kaip 30 vaidybinių filmų.
Aki Kaurismäki
Kinas
1983 debiutavo ilgametražiu filmu Nusikaltimas ir bausmė (Rikos ja rangaistus, pagal F. Dostojevskį), jame Raskolnikovo paveikslas interpretuojamas iš šių dienų pozicijų. Klasikos kūrinių siužetai su dabartimi siejami ir vėlesniuose filmuose (Hamletas verslo pasaulyje / Hamlet liikemaailmassa 1987, Bohemos gyvenimas / La Vie de bohème 1992, pagal H. Murgerį, Berlyno kino festivalio prizas). Vadinamojoje proletarinėje trilogijoje (Šešėliai rojuje / Varjoja paratiisissa 1986, Arielis 1988, Degtukų fabriko mergaitė / Tulitikkutehtaan tyttö 1989, Berlyno kino festivalio prizai 1990) atvirai, bet su meile vaizduojama šių laikų Suomija.
20 a. pabaigoje–21 a. 1 dešimtmetyje sukūrė vadinamąją antrąją proletarinę trilogiją (kitaip trilogiją apie nevykėlius): Toli plaukia debesys (Kauas pilvet karkaavat 1996), Žmogus be praeities (Mies vailla menneisyyttä 2002, Kanų kino festivalio prizas), Priemiesčio šviesos (Laitakaupungin valot 2006). Daugelio filmų (Leningrado kaubojai keliauja į Ameriką / Leningrad Cowboys Go America 1989, Aš pasisamdžiau žudiką / I Hired a Contract Killer 1990, Saugok savo skarelę, Tatjana / Pidä huivista kiinni, Tatjana 1994, Juha 1998, pagal J. Aho, Berlyno kino festivalio prizas 1999, Havras 2011, Kanų kino festivalio prizas, Kita vilties pusė / Toivon tuolla puolen 2017, Berlyno kino festivalio prizas, Nukritę lapai / Kuolleet lehdet 2023, Kanų kino festivalio prizas) pagrindinės temos – nebūtis, socialinio sąlygotumo įveikimas. Personažai – provincialai, nevykėliai, gyvenantys svajonių pasaulyje, ieškantys rojaus; jo metafora kuriama naudojant masinės kultūros sampratas ir vaizdinius. Filmuose įvairiai dėliojamos kino žanrų schemos; būdinga ironijos ir sentimentalumo subtilus derinys, lakoniškas, tikslus vaizdas. Sukūrė dokumentinių filmų (Total Balalaika Show 1994).
Apdovanojimai
Berlyno kino festivalio prizas (1990, 1992, 1999, 2017). Kanų kino festivalio prizas (2002, 2011, 2023).
1863
2271